SENOJI LIETUVIŲ LIAUDIES SKULPTŪRA ALYTAUS KRAŠTOTYROS MUZIEJUJE 

Kostas Poškus

Alytaus kraštotyros muziejuje esančios liaudies skulptūros rinkiniai į muziejaus rinkinius pateko po Antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu čia saugoma 101 medinė skulptūrėlė, pastatomas medinis altorėlis su šešiomis skulptūrėlėmis, dvi grupinės skulptūros: „Pieta“ (Dievo Motina su Jėzumi ir dviem angeliukais) bei „Šv. Jonas Krikštytojas“ (Šv. Jonas ir Kristus).

Saugomos ir aštuonio medinės koplytėlės. Ne visos anksčiau čia buvusios šventųjų ir nukryžiuotojo skulptūrėlės yra išlikusios.

Muziejaus rinkiniuose saugomi trys mediniai krucifiksai, 11 kaltų ir 1 lietas metalinis kryžius. Ekspozicijoje yra masyvus akmeninis, kaip manoma, pirmasis lietuviškosios Žanos d’Ark - Emilijos Pleterytės - antkapinis kryžius.

Lietuvių liaudies skulptūros kolekcija muziejuje surinkta Henriko Lizdenio pastangų dėka.1957-1976 metais jis dirbo muziejaus direktoriumi, inicijavo daug etnografinių ekspedicijų po Pietų Lietuvą. Dauguma skulptūrėlių, į muziejų pateko iš kaimo kapinaičių, klebonijų, gyventojų sodybų. Ankstesnės jų buvimo vietos: Alytaus, Daugų, Lazdijų, Varėnos apylinkės. Daugelis mažesnių Alytaus rono kaimų jau išnykę, todėl tikslesnę skulptūrėlių ankstesnio buvomo vietą nustatyti sunku. Keletas skulptūrų į muziejų yra patekę ir kitais keliais. Pavyzdžiui, įspūdingas 163 cm aukščio „Nukryžiuotasis“ Alytaus muziejuje po ilgų klajonių atkeliavo Mikališkių kaimo koplyčios (Igliaukos apylinkės, dabartinis Marijampolės ronas). Įspūdinga dvimetrinė „Šv. Jono Nepomuko“ skulptūra anksčiau stovėjo netoli Alytaus esančiame Kalesninkų kaime, ant Peršėkės upelio kranto. Vietiniai gyventojai prisimena, kad ji buvusi didžiausias koplytėlės, prie kurios vykdavo iškilmingos pamaldos, turtas. Nedidelę dalį skulptūrų muziejus įsigijo iš kolekcininkų.

Geografinė ankstesnio skulptūrėlių buvimo vieta dažnai atitinka jų atlikimo stilių. Didžiausioji grupė, buvusi dzūkiškoje Alytaus apskrities dalyje, pasižymi mažesniais dydžiais, primityvesne, labiau archaiška, kartais šiek tiek gotikizuota ekspresyvia atlikimo maniera. Skulptūros pritaikytos koplytėlėms ir kryžiams - jų antroji pusė plokščia. Didžiausią eksponatų grupę sudaro nukryžiuotieji ir neidentifikuoti šventieji. Beveik nieko nežinome apie šių skulptūrų autorius. Išsiaiškinta tik tiek, kad Alytaus apylinkėse dirbo dievdirbys Julius Kopka. Muziejaus senosios liaudies skulptūros rinkinio eksponatų knygoje yra nurodytos tik kelios datos: „Nežinomas šventasis - išdrožtas 1890-aisiais metais“, „Šv. Jonas Nepomukas - išdrožtas 1899- aisiais” ir pan.

Kita skulptūrų grupė yra patekusi iš dešiniosios, t. y. suvalkietiškosios Nemuno pusės. Šios skulptūros gerokai didesnės. Jos anksčiau stovėjo koplyčiose, todėl pritaikytos apžiūrėti iš visų pusių. Šiai grupei priklauso jau minėtas „Nukryžiuotasis“ ir „Šv. Jonas Nepomukas“, taip pat „Šv. Antanas“, „Šv. Jono Krikštytojo“ skulptūrinė grupė. Ant „Šv. Antano“ skulptūros postamento nurodyta 1930 m. data. Tai gali būti skulptūros pagaminimo arba pastatymo data. Skulptūros pagamintos greičiausiai vietinių meistrų, nes siekiant natūralistinio tikroviškumo neatsisakoma medžio teikiamų galimybų. „Šv. Jono Krikštytojo“ skulptūrinė grupė išsiskiria ne tik geru medžiagos įvaldymu, bet ir didele emocine įtaiga. Meistrų tapatybės nustatyti nepavyko, bet žinoma, kad šiame regione XIX-XX a. sandūroje dirbo bažnytinės įrangos ir skulptūros meistrai Adomas Karalius, Jonas Račiukaitis, skulptoriai Antanas Aleksandravičius ir Matas Menčinskas.

Trečioji skulptūrų grupė Alytaus kraštotyros muziejaus įsigyta XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje iš kolekcininkų. Jos žemaitiškos kilmės - iš Sedos ir Plungės apylinkių. Tai pastatomas altorėlis, „Šv. Izidorius“, „ Nekalto Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“ ir keletas kitų. Autoriai ir pagaminimo laikas nežinomi. Tik „Pieta“, sprendžiant pagal atlikimo manierą, greičiausiai drožta paskutiniaisiais dešimtmečiais. Grupinės kompozicijos barokizuotos, kartais, vengiant tuščios erdvės, perkrautos. Skulptūros, skirtingai nuo dzūkiškųjų, labiau buitiškos.

Muziejuje saugomos koplytėlės gautos iš dzūkiškų ronų. Jos paprastų formų, pritaikytos apsaugoti skulptūrėles nuo drėgmės. Kartais jos dekoruotos negausiomis kalinėtos skardos detalėmis.

Negausūs kalinėti kryžiai iš metalo juostų įsigyti Alytaus ir Varėnos apylinkėse. Jie palyginti nedideli, dekoratyvūs: kryžmų galai puošti mažais kryželiais, lapo ir žiedo formos metalinėmis plokštelėmis. Kalvių pavardės nežinomos, atlikimo laikas taip pat nežinomas.

 

Informaciniai tekstai apie Alytaus kraštotyros muziejuje saugomas liaudies skulptūras publikuota šiuose leidiniuose:

1. Lietuvių liaudies skulptūra Alytaus kraštotyros muziejuje. - Išleido ir išspausdino UAB „JUDEX“

2. Kostas Poškus. Medinė liaudies skulptūra Alytaus kraštotyros muziejuje / Liaudies kultūra. 2000. Nr.3

3. Kostas Poškus. Medinė liaudies skulptūra Alytaus kraštotyros muziejuje“ / Alytaus Naujienos. 1998 11 20. Nr. 226 (8830)

 

Virtuali paroda „Senoji lietuvių liaudies skulptūra Alytaus kraštotyros muziejuje“