|
Senosios liaudies
skulptūros rinkinys Lietuvos dailės muziejuje yra gausus ir užima
ypatingą vietą. Šiuo metu jame saugoma daugiau nei 1500 senųjų
liaudies skulptūrų, liudijančių apie nepaprastą ir unikalų
tautodailės paveldą, didžiai vertingą liaudies krikščioniško
meno šaltinį.
Liaudies meno skyrius įkurtas
1944 metų pabaigoje. Skyriaus vedėja Akvilė Mikėnaitė
(1912-2001) po karo suregistravo muziejuje buvusius senosios
liaudies skulptūros eksponatus. Ji rašė, jog tuo metu Kai
kurie jų buvo supakuoti į dėžes, kiti išmėtyti po įvairias
muziejaus patalpas ir palėpes. Iš viso buvo suregistruoti 273
eksponatai. Pastebėta, kad kai kurie eksponatai prieš patenkant
jiems į Lietuvos dailės muziejų priklausė Lietuvos mokslų
akademijos Istoriniam-etnografiniam muziejui. Kiti Lietuvos
mokslo bičiulių draugijai, dar kiti turėjo BM šifrą (juo
anksčiau žymėdavo Kaune buvusio Bažnytinio meno muziejaus
eksponatus).
Muziejuje po Antrojo pasaulinio karo
buvę liaudies meno kūriniai (daugiausiai skulptūrėlės ir
geležinės kryžių viršūnės) neturėjo metrikų, nebuvo ir jų
priėmimo dokumentų. Dėl šios priežasties dažnai liko
nežinomas ir jų sukūrimo laikas, autoriai, gavimo vieta.
Išaiškinta, kad kelios
skulptūrėlės anksčiau priklausė liaudies skulptūros
tyrinėtojui Mykolui Brenšteinui, buvo įsigytos Telšių
apskrityje.
Aptariant senosios liaudies
skulptūros rinkinį Lietuvos dailės muziejuje, reikia atkreipti
ypatingą dėmesį į žvalgomąsias (1948-1950), stacionarines
(1951-1967), maršrutines (1967-1989) ekspedicijas, kurių metu
rinktas liaudies menas. Jos turėjo itin svarbią reikšmę ir
padėjo palaipsniui muziejuje sutelkti didelį ir vertingą bei
gražų liaudies skulptūros rinkinį.
Didžiąją dalį ekspedicijose
surinktų eksponatų sudarė dovanos, gautos iš privačių asmenų,
bažnyčių. Taip buvo kaupiamas skulptūros rinkinys iš skirtingų
Lietuvos regionų.
Nuosekliai buvo tyrinėjami jų
meniniai ypatumai: užrašytos žinios apie skulptūrų autorius,
pažymėtos jų gavimo vietos, aprašyti svarbesni istorijos faktai.
Rinkinyje aiškiai atsiskleidė XIX a.-XX a. pirmosios pusės
liaudies skulptūros vaizdas.
Nemažai eksponatų įsigyta
tarpininkaujant meno kūrinių ir kitų vertybių įsigijimo
komisijai.
Savitą ir įdomią Ukmergės
apylinkių liaudies skulptūrą 1959-1961 metais muziejus įgijo iš
Balninkų miestelyje (Molėtų r.) gyvenusio piešimo mokytojo Vlado
Miškinio (1910-1999). Be to, jis surinko nemažai žinių apie
šiame krašte dirbusius dievdirbius.
Ypač reikšmingais eksponatais
liaudies skulptūros rinkinys pasipildė 1984 m. Kolekcininkas
Antanas Gricius iš Sedos miestelio (Mažeikių r.) pardavė
muziejui Telšių, Plungės, Mažeikių apylinkėse surinktą
senąją skulptūrą, pateikė apie jas žiupsnelį duomenų.
1998 m. LDM skulptūros rinkinį
praturtino 107 skulptūros, įsigytos iš Edmundo Armoškos
antikvariato Maldis. Tai pirmas žymus sakralinės liaudies
skulptūros papildymas per pastarąjį dešimtmetį. Net keturios
iš naujai įsigytų skulptūrėlių nugarėlėse turėjo įrašytas
datas: 1853, 1863, 1886, 1888. Kolekcijoje radome ypač retai
liaudies skulptūroje vaizduojamą šventą Kotryną Aleksandrietę
su savo atributu ratu su smaigais. Tiesa, įsigyti kūriniai
neturėjo metrikų. Įžvelgiame, kad jos surinktos iš visos
Lietuvos, daugiausiai iš Žemaitijos.
Pagal liaudies skulptūros
rinkinio ikonografines temas didžiausią ir svarbiausią dalį sudaro
Kristaus ir Marijos gyvenimo vaizdai. Kristaus temoje išsiskiria Rūpintojėlis,
Nazarietis, ypatinga vieta tenka Nukryžiuotojo
skulptūrai. Dominuoja Marijos atvaizdas. Tai liudija tokie siužetai,
kaip Švč. Mergelė Marija Maloningoji, Pieta, Švč.
Mergelė Marija Skausmingoji. Pažymėtina, kad šios pagrindinės
temos vyrauja ne tik LDM skulptūros rinkinyje, bet ir visoje liaudies
skulptūroje.
Įspūdingą rinkinį sudaro šventųjų
atvaizdai. Jų populiarumas susijęs su kontrreformacijos dvasia,
baroko dailės tradicija ir tendencijomis Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje.
Stebina lietuvių dėmesys
šventajam Jonui Nepomukui, bažnyčioje gerbto už išpažinties
išsaugojimą. Liaudies tradicijoje jis žinomas kaip saugotojas nuo
nelaimių prie vandens. Šio šventojo skulptūrų LDM surinkta
daugiau kaip aštuoniasdešimt. Jos iš įvairių Lietuvos vietų.
Krikščionišką tikėjimą,
ryšį su žeme išaukština šventasis Jurgis. Ši skulptūrėlė
dažna Lietuvoje, jų nemažai sukaupta ir LDM.
Pamaldumu pasižymi artojų
globėjas šventasis Izidoriaus - vienas iš dažniausiai vaizduojamų
šventųjų Žemaitijoje. Apie tai liudija ir muziejuje surinktos
skulptūros.
Meilė Kūdikėliui Jėzui
išryškinama šv. Antano ir šv. Juozapo figūrose. Visų šių
šventųjų skaitlingumas rinkinyje rodo jų ypatingą reikšmę
tautos gyvenime.
Šventųjų moterų atvaizdų
rinkinyje žymiai mažiau. Iš jų labiausiai išsiskiria šv. Barbora
su ostija taurėje - laimingos mirties patronė, šv. Agota -
saugotoja nuo gaisro. Kelios moterų šventųjų skulptūrėlės,
saugomos LDM rinkiniuose, vaizduoja šv. Oną, mokančią Mariją
skaityti, šv. Veroniką su Kristaus atvaizdu drobulėje. Itin retos
šventųjų Rozalijos, Elžbietos, Kotrynos, Apolonijos skulptūros.
Jų ir muziejaus rinkiniuose vos keletas.
LDM liaudies skulptūros rinkinyje
turime iškilių lietuvių dievdirbių Simono Bevardžio, Kazimiero
Katino, Jono Šepečio, Jeronimas Rumšo, Augustino Potockio, Juozapo
Paulausko ir kitų meistrų kūrinių.
LDM senosios liaudies skulptūros
rinkinys - vienas žymiausių Lietuvoje. Šis turtingas kultūrinis
paveldas yra svarbi medžiaga tyrinėjant liaudies sakralinės dailės
problemas, jos raidos ypatumus, meninės raiškos bruožus,
dievdirbių kūrybą.
Literatūra:
Akvilė Mikėnaitė. Liaudies
meno skyrius. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 1996 m. Nr.
1, p. 97.
Marija Kuodienė. Nauja
senosios liaudies skulptūros kolekcija. Lietuvos dailės
muziejaus metraštis. 1999 m. Nr. 3, p. 161-163.
|
