Lietuvos muziejų rinkiniuose

 

ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJUS. SENOSIOS LIAUDIES SKULPTŪROS RINKINYS 
 
Parengė Virginija Šiukščienė ir Regina Tamašiūnaitė
 
 
Šiaulių „Aušros“ muziejaus senosios liaudies skulptūros rinkinį sudaro 1067 eksponatai. Didžioji eksponatų dalis (apie 70%) surinkta 1930-1934 m. per Šiaulių kraštotyros draugijos ir ,,Aušros“ muziejaus ekspedicijas. Nuolatiniai šių ekspedicijų dalyviai buvo P. Bugailiškis, B. Pečkauskis, S. Brašiškis, Č. Liutikas, G. Bagdonavičius, V. Vaitekūnas, J. Daugėla, B. Jurevičius ir kt. Jie rūpinosi, kad pakelėse, sodybose randamos medinės šventųjų skulptūrėlės ne žūtų, bet patektų į muziejų.
Senosios liaudies skulptūros rinkinyje dominuoja Nukryžiuotojo (117 vnt.), Pietos (90 vnt.), Šv. Jono Nepomuko (61 vnt.), Rūpintojėlio (41 vnt.), Šv. Juozapo (25 vnt.), Šv. Florijono (17 vnt.), Šv. Antano (17 vnt.), Šv. Jurgio (15 vnt.), Šv. Roko (13 vnt.) siužetai. Rinkinyje dar yra ir Jėzaus, Nazariečio, Šv. Kazimiero, Šv. Pranciškaus, Šv. Izidoriaus, Šv. Stanislovo, Šv. Lauryno, Šv. Dominyko, Šv. Petro, Šv. Benedikto, Šv. Mykolo, Šv. Barboros, Šv. Agotos, Šv. Apolonijos, Šv. Veronikos, Šv. Elžbietos, Šv. Marijos Magdalietės, Šv. Zitos, Šv. Onos, Šv. Teklės, Šv. Teresės, Marijos Maloningosios, Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos, Marijos Skausmingosios, Marijos su kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūros, skulptūrinės grupės Kristaus krikštas, Kristaus laidotuvės, koplytėlė Šv. Šeima, kt.
Seniausi datuoti rinkinio eksponatai - Pieta (1762 m.) ir Angelas (1872 m.).
Daugiausia eksponatų – iš Gruzdžių valsčiaus (Šiaulių r.)
Gruzdžių valsčiaus Norvaišių kaime gyveno dievdirbys Gaudentas Rimdeikis. Meistras gimė 1871 m., mirė 1945 m., palaidotas Šiupylių kaimo kapinaitėse. G. Rimdeikis drožė statulas, darė kryžius, koplytėles, koplytstulpius. Jo darbai buvo paplitę ne tik Gruzdžių, bet ir kaimyninėse Žemaitijos vietovėse, kur dar ir dabar per ekspedicijas galima aptikti G. Rimdeikio kūrinių. ,,Aušros“ muziejaus senosios skulptūros rinkinyje taip pat galima atsekti esant G. Rimdeikio darbų. Jam priskiriama 14 Pietų ir 13 kitų siužetų skulptūrų autorystė.
Muziejaus rinkinyje yra ir Užvenčio krašto dievdirbių kūrinių.
Išsiskiria Augustino Patockio kūriniai. Jis gimė 1852 m. Telšių apskrities Patumšių dvaro kumetyne. Kurį laiką gyveno Luokėje. Dirbo ne tik statulėles, bet ir kryžius. Savo darbais garsėjo Telšių, Luokės, Pavandenės, Janapolės, Upynos, Tryškių, Užvenčio apylinkėse. Mirė A. Potockis 1945 m. 
„Aušros“ muziejuje saugomos 3 šio autoriaus Pietos, Šv. Agota, Marija Maloningoji.
Daug eksponatų į muziejaus rinkinį pateko iš Joniškio r. (43 vnt.), Šiaulių r., Kurtuvėnų (32 vnt.), Meškuičių (23 vnt.), Padubysio (20 vnt.), Kelmės r., Kražių (19 vnt.), Raseinių r., Nemakščių (26 vnt.), Viduklės (16 vnt.), Mažeikių r., Viekšnių (20 vnt.), Pakruojo r., Lygumų (18 vnt.), Skuodo r. (14 vnt.) ir kt. vietovių.
,,Aušros“ muziejaus senosios skulptūros rinkinyje išsiskiria skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus darbų kolekcija. A. Rimavičius gimė 1865 m. Šakynoje, mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1884-1890 m. studijavo Peterburgo dvasinėje seminarijoje. Kunigauti buvo paskirtas į Latviją. Kunigavo įvairiuose miesteliuose: Balvoje, Rubenuose ir kt. Mirė 1933 m.
A. Rimavičius - drožėjas savamokslis, visą gyvenimą kūrė skulptūras. Labiausiai mėgo medžio drožybą. Jo kūrybai didžiausią įtaką darė Latgalos bažnyčių barokinės skulptūros bei puošybos elementai. Vis dėlto savo skulptūrines kompozicijas jis kūrė gana savarankiškai, daugiausia dėmesio skyrė skulptūrų monumentalumui, apibendrintam temos traktavimui. A. Rimavičiaus kūryba - savita ir originali XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių ir latvių liaudies kultūros atšaka.
Prieš mirtį A. Rimavičius lankėsi Šiauliuose. Didelį įspūdį jam padarė „Aušros“ muziejus. Todėl testamentu nemažą dalį savo kūrybos ir surinktą meno vertybių kolekciją užrašė ir paliko Šiaulių ,,Aušros“ muziejui. Į Šiaulius buvo atvežti 178 A. Rimavičiaus darbai. Kita jo darbų dalis liko Latvijos muziejuose, bažnyčiose ir privačiose kolekcijose. 1933 m. spalio mėn. Šiauliuose įvyko A. Rimavičiaus darbų paroda. Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus patalpas, A. Rimavičiaus darbai buvo paslėpti ,,Gubernijos“ alaus daryklos sandėliuose. 1944 m. sandėliuose kilus gaisrui, 45 skulptūros sudegė.
Šiuo metu ,,Aušros“ muziejuje saugomi 133 A. Rimavičiaus darbai. Tai Pietos Nukryžiuotieji, Kristaus statulėlės, Madona su kūdikiu, Dievo motina, Šv. Kazimieras, Šv. Juozapas ir Kryžiaus kelio stotys. Tai labai savita ir įdomi senosios skulptūros kolekcija.
Muziejaus rinkinyje yra ir kitų autorių, kūrusių iki karo, darbų: V. Uogelės (1894-1934), P. Paulausko, J. Buožio, M. Šiurkaus, A Klimanskio, J. Dambrausko, L. Zubės, J. Daukinčio, A. Gentvilo, V. Malioriaus, J. Vaicekausko ir kt.
Nuotraukoje: „Kristus, nešantis Kryžių“ (fragmentas). Medis, 91x34 cm. Autorius nežinomas. Skulptūrėlė gauta 1928 m. iš Burbiškių kaimo (Varnių valsčius, Telšių apskritis). ŠAM D-LS 424.
Iliustracija iš Šiaulių „Aušros muziejaus rinkinio
 

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine