BALIO BURAČO NEGATYVŲ KOLEKCIJA  VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE
Kryžių kalnas. XX a. I pusė (10345).  Jurgaičių k., Meškuičių vlsč., Šiaulių apskr.	Nuotraukoje B. Buračas (4077). Fotografuota 1922 m.
Tautodailės rinkėjas B. Buračas  keliauja rinkdamas liaudies meną (3703).  Fotografuota 1929 m.	„Baublinė“ koplytėlė kapinėse.  (5040) Telšių apskr.
Nidos žvejų kryžiai.	Kryžius. 1893 m. Kryždirbys  V. Svirskis (294) Kėdainių apskr.
Liaudies menininkas Augustinas  Potockis, g. 1851 m. (1928). Telšių apskr.	Liaudies menininkas Pranas Perminas,  g 1864 m. (3538). Mažeikių apskr.
Vytauto Didžiojo karo muziejus tarp daugybės eksponatų saugo ir Balio Buračo (1897-1972) negatyvus. Unikali negatyvų kolekcija atsidūrė muziejuje 1971 m. gruodžio 24 d. jam pačiam pageidaujant, kai ypač pablogėjo kraštotyrininko sveikata. Balys Buračas - vienas iš fotografijos pradininkų Lietuvoje, plataus akiračio kraštotyrininkas, pusšimtį metų keliavęs po gimtąjį kraštą su fotoaparatu rankose. B. Buračo negatyvuose - nuėjusi į nesugrąžinamą praeitį mūsų senolių Lietuva… Su savo smūtkeliais ir kraitinėmis skryniomis, lumzdeliais ir kryžiais. Pats kraštotyrininkas savo didžiulį archyvą sąlyginai suskirstė į kelias grupes. Vieną grupę - per 1000 negatyvų - sudaro mažoji liaudies architektūra (kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, krikštai). Gan nemažai yra mūrinių bei medinių koplytėlių, išsibarsčiusių po visą Lietuvą. Be to, užfiksuoti žmonės, patys kūrę bei puoselėję visas šias vertybes (kryždirbiai, dievdirbiai). Visa tai fotografuota XX a. 3-4 dešimtmetyje. „Lietuva - gražiųjų kryžių žemė“, - rašė B. Buračas viename savo straipsnyje. Pats gimęs Šiaulių apskrityje, jis ne kartą fotografavo garsųjį Kryžių kalną Jurgaičių kaime. Būtent nuo kryžių B. Buračas ir pradėjo kaupti negatyvus. Registruodamas kryžius, kraštotyrininkas pažymėdavo kryždirbį, jeigu tik šis buvo žinomas. Negatyvų kolekcijoje aptikti šie kryždirbiai, gyvenę ir kūrę XIX-XX a.: V. Svirskis (Kėdainių apskr.), Bikulčius (Zarasų apskr.), Puišys (Raseinių apskr.), Gabranas (Panevėžio apskr.), V. Žilinskas (Alytaus apskr.), I. Bieliauskas (Panevėžio apskr.), Bronius Buračas (Šiaulių apskr.), Minkevičius (Panevėžio apskr.), J. Vaitkevičius (Utenos apskr.), A. Potockis (Telšių apskr.), Škiema (Škėma?) (Kauno apskr.), Gabrėnas (Panevėžio apskr.), J. Gedminas (Šiaulių apskr.), V. Zonys (dirbo su B. Buraču). V. Svirskio kryžių - kolekcijos „perliukų“ - suregistruota apie 70. Beveik visur pažymėti kryžiaus pastatymo metai: nuo 1887 iki 1911. V. Svirskis, anot Balio Buračo, per savo amželį yra padirbęs apie 300 kryžių, iš kurių dar 50 tebestovi. Bet taip buvo XX a. 3-iajame dešimtmetyje, kuomet B. Buračas juos fotografavo. Pasitaiko kolekcijoje ir ypač senų kryžių ir stogastulpių, statytų , pvz., 1812 m. Garsūs J. Gedmino akmeniniai pagražinimai Nirtaičių senkapiuose: saviti grybai, saulutės ar paukščiukai, likę tik B. Buračo negatyvuose. Rasime kolekcijoje ir senuosius Mažosios Lietuvos krikštus (Nidos, Tauragės kapinėse), statytus 1870-1905 metais. Beje, B. Buračas yra padaręs daugelio krikštų eskizus. Į atskirą grupelę galima išskirti medines skulptūrėles - rūpintojėlius; kai kurie iš jų labai seni: 100-160 metų. Daugelis statulėlių - iš buv. Kauno miesto muziejaus. Sakoma, jog seniau beveik kiekviena apylinkė turėdavusi savąjį dievaičių drožėją. Dievdirbių pavardžių B. Buračo negatyvų kolekcijoje aptikta apie dvi dešimtis: V. Braslauskas (g. 1865 m., Kuršėnų vl.m.), J. Valys (1852-1918, Rozalimo vl.), N. Mockus, Dievų tėvu vadinamas, (g. 1879 m., Kražių vl.), K. Pečkys (g. 1890 m., Sasnavos vl.), J. Norvaišas (g. apie 1865 m., Kuršėnų vl.), S. Burneika (g. 1860 m., Tverų vl.), J. Glodenis (g.1870 m., Viekšnių vl.), Bronius Buračas (g. 1888-1976, Šiaulėnų vl.), I. Bieliauskas, knygnešys, (1845-1932, Šeduva), P. Perminas (g. 1864 m., Mažeikių apskr.), A. Potockis (g. 1851 m., Luokės vl.), K. Orvidas (1840-1920, Kražių vl.), J. Orvidas (g.1875 m., Kražių vl.), J. Ainingis (Einingis?) (g.1877 m., Telšių m.), K. Jundulas (g. 1870 m., Telšių m.). Kai kurių dievdirbių pateikiamos gan išsamios biografijos (pvz., J. Orvido, V. Braslausko) bei jų nuotraukos. Šventųjų statulėlių B. Buračo negatyvų kolekcijoje - nedaug. Tai šventieji: Rokas, Barbora, Juozapas, Antanas, Pranciškus, Kazimieras, Jonas, Veronika, Povilas, Florijonas, Mykolas, Benediktas; kiek daugiau - statulėlių „Sopulingoji“, „Šventoji“, „Dievo Motina“. Visa tai įamžino Balys Buračas Lietuvoje, XX a. pirmojoje pusėje. O kadangi geriau vieną kartą pamatyti negu daug kartų išgirsti, maloniai kviečiame atvykti ir pasidomėti kolekcija nuodugniau Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune!  Danutė Tamošaitienė