Bonifacas Norvaiša gimė 1841
m. Sedos parapijos Tiškų kaime, jaunystėje gyveno Žvinglių
kaime. Po 1863 m. sukilimo Žemaitiją jam teko palikti, nes už
dalyvavimą 1863 m. sukilime jam grėsė suėmimas.
- Gyvendamas Žvingliuose
Bonifacas Norvaiša sukūrė šeimą, susilaukė vaikų. Žemės
jis neturėjo, gyveno daugiausiai iš to, ką uždirbdavo
apdirbdamas akmenį.
- Mirė B. Norvaiša apie
1913-uosius metus (tiksli data nežinoma).
- Žinoma, kad Bonifacas
Norvaiša paliko 15 savo sukurtų akmeninių paminklų: 7
koplytstulpius, tiek pat kryžių ir Šilutės rajone
Pajūriškių kaimo kapinių vartus. Jo darbų greičiausiai būta
ir daugiau, tačiau dabar juos jau sunku identifikuoti, nes
meistras ant kūrinio iškaldavo ne savo, o užsakovo pavardę.
- Bonifacas Norvaiša koplytstulpius
kaldavo iš granito, dažniausiai iš vientiso akmens.
- Išskirtinis jo koplytstulpių
bruožas - aukštis ir grakštumas. Paminklai dažniausiai
užbaigiami stogeliu ir ažūriniu kryželiu. Koplytstulpių
koplytėlėse iškaltos nišos skirtos skulptūrėlėms. Kai
kuriuose koplytstulpiuose, pvz. Marijos Maloningosios ir Kristaus
Nazariečio, statulėlės dar yra išlikusios, gali būti, kad
jos yra paties Bonifaco Norvaišos ir darytos, bet tai tik
spėjimas.
- Šio liaudies skulptoriaus
kryžius galime pamatyti Sartininkų bažnyčios šventoriuje bei
Pajūriškių, Vainuto ir Šilalės kapinėse, taip pat
Šiaudėnų kaime.
- Bonifaco Norvaišos kryžiai
nepaprastai panašūs į medinius šio krašto kryžius: jie
dažniausiai susideda iš trijų dalių: pjedestalo kyžiaus
stiebo ir kryžmės. Kryžiai labai ploni, papuošti reljefais,
todėl sudaro lengvumo ir trapumo įspūdį. Kryžmė užbaigiama
stilizuoto trilapio forma.
- Visai Bonifaco Norvaišos
kūrybai būdinga liaudiška kryždirbystės tradicija.
;)
