J U O Z A P A S   T I L I N D I S

Parengta pagal Z. Žemaitytės straipsnį „Žaismingųjų „saulučių" kūrėjai", išspausdintą  žurnale „Kultūros barai", 1966, Nr. 7. P. 33-35.

Juozapas Tilindis – Antašavos dvaro (Kupiškio r.) baudžiauninko sūnus. Įdomi jo pavardės istorija. Meistro tėvas jaunystėje tarnavo dvare ir turėjo Untašiaus pavardę. Jis, mušdamas būgną, baudžiauninkams pranešinėdavo pietų metą ir dienos pabaigą. Dvaro ponas jam įrengęs skambalą, kurio „tilinnn... tilinnn..." skambėdavo po kaimą. Taip baudžiauninkai Untašių ir praminė Tilindžiu. Ši pravardė prigijusi jam ir jo vaikams. Vėliau jis iš dvaro gavo valaką žemės. 
Tilindžių šeimoje vaikų būrys buvo gausus. Tarp jų ir Juozapas,  „tinginėlis", būsimasis kalvis, „saulių" meistras. Darbymečiu jis tik sukdavęs dūdeles, dirbdavęs lumzdelius, dūduodavęs. Kitiems braukiant prakaitą, Juozapėlis bevelijęs sukinėtis namuose, ką nors drožinėti, kirviu tašinėti. Tėvas už tai jam neskyręs dalies ir išvaręs iš namų. 
Po to būsimasis meistras apie 10 metų tarnavo Antašavos bažnyčios varpininku. Išgirdę varpų skambesį, žmonės sakydavę: „Tilindis tilindžiuoja". 
Senosiose Antašavo kapinėse iki 1914 m. buvo išsilaikę medinių antkapinių paminklų su „saulalam", kurias, gyvendamas špitolėje, dirbęs Tilindis. Jis pradėjęs kalti ir metalines puošmenas, bet neturėjęs kalvės ir geležį „ploti" eidavęs pas vietos kalvį –- smuklininką Abraomą. Bet vėliau šis jam nebeleidęs naudotis kalve.
J. Tilindžio saulutės tikrai originalios. Paprastai tokių saulių spinduliai iš centro laisvai spinduliuoja į erdvę. Tilindis spindulius, primenančius eglės šakelę, ritmiškai išdėsto apie stiebą ir apjungia lanku, kurio išorinė pusė iškalta smulkiais dantukais. Lankas tarsi dar kartą simboliškai pakartoja saulės diską, o žemiau jo stiebas apkaišomas palinkusiais tulpių žiedais. 
Kai smuklininkas atsisakė leisti Tilindį savo kalvėje dirbti, šis smarkiai susirūpino. Išeitį jis surado, sužinojęs čigonų „kalvės" paslaptį. Kartą į miestelį atvažiavę čigonai tuoj pat įsitaisė kalvę – vietoje priekalo atsiritino akmenį ir ėmė kalti pasagas. Nusižiūrėjęs į juos, Tilindis įsitaisė tokią pat kalvę po atviru dangumi. Tačiau, gavęs iš klebono pastabą, kad varpai nebetilindžiuoja, jis kalti liovėsi ir liko „zvanininku". Senatvę Juozapas Tilindis baigė Antašavos elgetyne.        

J. Petrulio nuotraukoje – J. Tilindžio sukurta saulutė. Vabalninkas