Liaudies menininkas, skulptorius
Vilius Orvidas gimė 1952 m. rugpjūčio 18 d. Gargždelės km.
(Kretingos r.).
Apdirbti akmenį išmoko iš savo
tėvo akmentašio Kazimiero Orvido. Kurį laiką kūrė antkapinius
paminklus, o vėliau gimtojoje tėvų sodyboje ėmė formuoti
muziejų - dvasinį centrą. Sovietmečiu valdžia jo kūrybiniams
sumanymas trukdė, keletą kartų sunaikino tai, kas buvo padaryta.
Vėliau, prasidėjus Atgimimui, Viliui kurti pasidarė lengviau,
nors jo sodyba tuo laiku Lietuvoje atskirų žmonių vis dar buvo
vertinama labai skirtingai.
Didžiausias darbas, formuojant šią
sodybą-muziejų-dvasinį centrą, buvo padaryta Gargždelės
apylinkėse vykstant melioracijos darbams. Laukai čia nusėti
rieduliais. Vilius Orvidas, lankydamas tas vietas, žymėdavo
labiausiai jo dėmesį patraukusius akmenis ir, anot jo paties, gelbėdamas
juos vežė tuos akmenis į tėvų sodybą, kiekvienam iš jų
suteikdamas vienokią ar kitokią funkciją. Dalis akmenų buvo
panaudota kuriant kryžius, iš kitų buvo iškaltos skulptūros,
antkapiniai paminklai, dar kiti tapdavo sodyboje formuojamų
didžiulių mitologinių kompozicijų dalimi.
Jei Viliaus senelis Jonas ir tėvas Kazimieras tašydavo
tradicinius kryžius, kartais juos papuošdami plastikos
elementais, tai Vilius Orvidas memorialinių paminklų kūrimo
srityje išryškėjo kaip savito bražo liaudies
skulptorius. Jo sukurti memorialiniai paminklai yra įvairiopi, tačiau
jų skulptūrinis dekoras tik jam vienam būdingo braižo. Jo kūryboje
dominuoja savarankiškai interpretuoti krikščioniškieji
siužetai bei simboliai. Jo kūriniai pasižymi vientisumu, gebėjimu monumento puošyboje išnaudoti natūraliai susiklosčiusią
akmens formą bei jo spalvą. Daugelyje jo sukurtų paminklų ryški
plastinių formų disproporcija ir savita dinamika, o grubi tašymo
faktūra dar labiau padidina plastikos ekspresyvumą.
V. Orvido akmeninės ir medžio
skulptūros puošia ne tik jo suformuotą Orvidų sodybą-muziejų.
Jų nemažai yra įvairiose Lietuvos kapinėse, bažnyčių
šventoriuose ir kt.
Orvidų sodyboje daugelį metų
lankydavosi, dažnai ir gyvendavo nemažai dvasinės pusiausvyros
šiame pasaulyje ieškančių žmonių. Vilius Orvidas suteikdavo
jiems pastogę, sudarydavo galimybę grįžti į pilnavertį
gyvenimą.
V. Orvidas buvo religingas žmogus.
1989 m. jis priėmė Lietuvos Mažesniųjų brolių pranciškonų
vienuolio įžadus pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą.
Mirė V. Orvidas 1992 m. rugpjūčio 5
d. savo paties sukurtoje unikalioje sodyboje-muziejuje. Palaidotas
Salantų kapinėse (Kretingos r.).
