ŠVENTOJO ARKANGELO
MYKOLO VAIZDAVIMAS
LIETUVIŲ LIAUDIES
SKULPTŪROJE
Daiva
Beliūnienė
-
Viršuje:
Mykolas Arkangelas. LDM, LM 152
Dešinėje:
Mykolas Arkangelas. LDM, LM 235
Danutės Mukienės
ir Dalios Sirgedaitės nuotraukos |
|
-
- Šventojo Mykolo Arkangelo
interpretacija lietuvių liaudies skulptūroje retai originali, o
būdinga krikščioniškai bažnytinei tradicijai ir pasaulėvokai,
kurios atrama šio arkangelo vaizdiniams atsirasti buvo Senasis ir
Naujasis Testamentai, apokrifiniai bei rabinų raštai. Pagal
dangiškąją angelų hierarchiją Mykolas yra galingiausias iš
arkangelų (arkangelai - aukštesnio rango angelai susiję su
žmonių reikalais), tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, turintis
svarbią misiją Dievo garbei ir žmonių labui. Bažnytinė
tradicija Mykolui paveda ypatingą visų krikščionių ir
bažnyčios globą. Jis yra gailestingasis angelas, Dievui
ištikimų žmonių užtarėjas, sergstintis ir vaduojantis
tikinčiųjų sielas nuo visokio blogio, piktųjų jėgų, ypač
mirties valandą, lydintis vėles į Dangų. Jo vaidmuo svarbus ir
lemiant galutinį atskiro žmogaus likimą laikų pabaigoje.
Įsivaizduojama, kad šv. Mykolo trimito garsas paskelbs Paskutinio
Teismo dieną. Jis dalyvaus Paskutiniame Teisme kaip Dievo valios
reiškėjas, kur svers mirusiųjų sielas teisingumo svarstyklėmis
pagal gerų ir blogų darbų nuopelnus. Ryškiausias ir talpiausias
karingojo Mykolo vaizdinys - Apreiškime Jonui (Apr 12, 7-9).
Apokalipsės Mykolas pasirodo kaip dangiškosios kariuomenės vadas
ir nugalėtojas eschatologinėje kovoje su blogio jėgomis, pragaro
galybe.
- Arkangelo Mykolo ikonografija gana
plati ir turtinga, tačiau lietuvių liaudies skulptūroje ji
atspindima pasirenkant labiausiai priimtinus ir aktualius aspektus,
galbūt, dažniausiai įprastus vaizdinius, matytus bažnyčiose,
maldaknygėse, raižiniuose, aplinkumoje, kuriuos dar papildydavo
religinių tekstų detalės, kūrėjo fantazija, asmeninis
supratimas bei sugebėjimai. Pagal turinį ir prasminį krūvį
karingasis arkangelas Mykolas yra ekspresyvi, dinamiška būtybė,
tačiau tradicinė lietuvių liaudies skulptūra retai savo plastine
forma ir kompoziciniu sprendimu tą ekspresiją atspindi.
- Būtinas visuose ikonografijos
variantuose Mykolo atributas yra sparnai, simbolizuojantys galimybę
pakilti į dievišką sferą, tapatintis su antgamtinėmis jėgomis.
Jie teikia figūrai ypatingą didingumą ir praturtina silueto
plastiką. Galingi, platūs, dideli ar įdomiai išraiškingo
silueto arkangelo sparnai dažniausiai puošiami detaliai
išpjaustinėtomis stilizuotomis plunksnomis. Mykolas lietuvių
liaudies skulptūroje paprastai vaizduojamas vienas arba grupėje su
piktąja dvasia. Pagrindinės siužetinės temos : Mykolas karys -
kovotojas su piktąja dvasia ir jos nugalėtojas; Mykolas, kaip
Paskutinio Teismo angelas laikantis Teisingumo svarstykles arba su
trimitu. Tačiau įprasta, kad dažnai šios teminės grupės
tarpusavyje persipina.
- Mykolas - karys dažniausiai vilki
trumpais kario rūbais ar riterio šarvais, vienplaukis, kartais -
su kario šalmu ar kryželiu ant galvos. Dažniausiai basas arba avi
auliniais batais. Kario drabužiai gali būti detalizuojami drožyba
išryškinant stilizuotas šarvų detales arba santūriai
apibendrintos plastikos. Šarvuotas Mykolas gali turėti skydą,
ietį ar ugnies kalaviją. Kartais krūtinę įstrižai perjuosia
skraistės kraštas ar juosta. Šio siužeto Mykolas - kovotojas ir
nugalėtojas. Tai liudija po jo kojomis gulintis nugalėtas
šėtonas. Dažnai piktoji dvasia turi žmogiškus veido
bruožus bei gyvulį primenantį kūną, gyvatės pavidalo uodegą.
Šėtonas gali būti prirakintas grandine, kurią laiko arkangelas.
Papildomų atributų kovos aplinkai atpažinti paprastai nebūna,
tačiau retoje, labiau išplėtotoje kompozicijoje matome liepsnos
liežuvius kaip užuominą į pragaro liepsnų erdvę, kurioje
vyksta arši kova. Kaip pergalingos kovos ženklas į viršų
iškeltoje arkangelo rankoje gali būti kardas arba - retai -
vėliava, šaka. Šie atributai suteikia iš esmės statiškoms
skulptūroms šiek tiek dinamikos. Tokiose kompozicijose labai
dažnai kitoje Mykolo rankoje yra svarstyklės. Jau ankstyvaisiais
viduramžiais toks atributų derinys mene buvo žinomas.
Vėlyvaisiais viduramžiais Mykolo sielų svėrėjo motyvas buvo
labai mėgiamas vaizduojant jį su riterio apranga ir šarvais.
- Svarstykles,kaip Paskutinio Teismo
simbolį, įasmeninto teisingumo atributą, tvarkos ir pusiausvyros
ženklą laikantis ir mirusiųjų sielas sveriantis Mykolas labiau
panašus į angelą negu į karį. Šiame siužete arkangelas
paprastai vilki ramiomis klostėmis krintančią ilgą iki žemės
suknelę, basas, vienplaukis, kartais ant galvos - stilizuotas
kryželiu puoštas šalmas. Bet būna ir trumpu rūbu bei auliniais
batais. Dažnai stovi ant postamento statiška poza, santūriai
ramia jauno ir gražaus veido išraiška. Svarstyklių Mykolo
rankoje lėkštelės būna tuščios ar su mirusiųjų sielų
figūrėlėmis kurios kartais tiesiog kaba svarstyklių galuose.
Didingai ramios laikysenos, išraiškingos plastikos Mykolo
skulptūros su svarstyklėmis vienoje rankoje, kitoje -
horizontaliai laikomas kalavijas liepsnos liežuvius primenančiais
ašmenimis. Pastarojo tipo arkangelo skulptūros paprastai neturi
dramatiškumo, spinduliuoja ramybę.
- Tai išraiškingiausi, populiariausi
ir labiausiai paplitę Mykolo siužetai lietuvių liaudies
skulptūroje. Tačiau jį galime sutikti ir kaip trimituojantį
Paskutinio Teismo angelą ar su trimitu rankoje. Trimituojantis
Mykolas dažniausiai vilki trumpu primenančiu marškinėlius
drabužiu arba stilizuotus kario rūbus, jo krūtinę juosia
plačios juostos įstrižainė, būna basas, vienplaukis arba su
šalmu ant galvos. Kitoje rankoje gali laikyti knygą. Kadangi
kūrėjo fantazija beribė arkangelas gali būti ir nuogas,
pridengtas tik per petį krintančia drobule ar juosta, pūsti
trimitą ir laikyti svarstykles. Neįprastoje, Mykolu arkangelu
pavadintoje skulptūroje matome vyrą, vilkintį ilgais, lakoniškos
apibendrintos formos kunigo rūbus primenančiais darbužiais,
vienplaukį , sulenktomis ir į šalis išskėstomis rankomis (be
atributų), prie kurio nugaros pritvirtinti nedideli, dar patapyti
sparneliai.
- Nežiūrint kovingos šio arkangelo
prigimties, jo figūra dažniausiai statiška. Tik retose, gana
santūrios išraiškos skulptūrose drožėjui pavyksta išgauti
veržlų įspūdį, kad ir iškeltos į viršų rankos judesio
pagalba. Mykolas tada atrodo kaip kylantis į dangaus erdves ar
ateinantis iš ten. Švento Mykolo arkangelo skulptūros
dažniausiai būdavo talpinamos kapinių vartuose, koplytėlėse ir
koplyčiose kur jos užimdavo centrinę vietą jei buvo
komponuojamos su kitais šventaisiais.
- Literatūra:
- 1. Jonas Balys. Raštai, t. 1. Vilnius,
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998
- 2. Jonas Burkus. Du pasauliai. Kaunas,
Naujasis lankas, 1995
- 3. Krikščioniškosios ikonografijos
žodynas. Sudarė Dalia Ramonienė. Vilnius, Vilniaus dailės
akademijos leidykla, 1997
- 4. ICJ Metford. Krikščionybė: realijos
ir legendos. Alma littera, 2001
- 5. Lietuvių enciklopedija, t. 18.
Bostonas, 1959
- 6. Lietuvių liaudies menas: Skulptūra.
Sudarė ir parengė Paulius Galaunė. Kn. 1. Vilnius, Vaga",1963;
kn. 2. Vilnius, Vaga, 1965
- 7. Marija Matušakaitė. Senoji medžio
skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje. Baltos lankos, 1998
- 8. Rimantas Meškėnas. Dievo meilės
pasiuntiniai arba kaip atpažinti angelą / Sandora, 2000, Nr.
7-8, p. 24-28
- 9. Alė Počiulpaitė. Apvaizda,
Adomas ir Ieva, šventoji šeima
/ Liaudies kultūra. 1991, Nr.
4, p. 41
- 10. Religijotyros žodynas. Vilnius, Mintis, 1992, p. 249
- 11. Angelė Vyšniauskaitė. Mūsų metai
ir šventės. Kaunas, 1993
- 12. Peter Lamborn Wilson. Angels, Pantheon
Books. New York, 1980
- 13. The Bible and the Saints, G.
Duchet-Suchaux M. Pastoureau, Flamarion. Paris, New York, p. 243-244.
|