ŠV. JUOZAPAS

 

 

Šv. Juozapas (šventė kovo 19 d.) - evangelijos personažas, Švč. Mergelės Marijos vyras ir Kūdikėlio Jėzaus globėjas. Jis buvo dailidė iš Nazareto, Dovydo giminės palikuonis. Šv. Juozapas siejamas su Švč. Mergelės Marijos sužadėtuvių, Kristaus gimimo ir vaikystės epizodais. Pasak legendos, Dievas Juozapą išrinko Marijai į vyrus, o ženklas buvo sužydėjusi Juozapo lazda. Arkangelui Gabrieliui apreiškus Juozapui Marijos laukiamo kūdikio kilmę, jis tapo ir Jėzaus įtėviu.

Šv. Juozapas laikomas bažnyčios ir darbininkų globėju. Jo atributai: lelija (skaistumo simbolis), žydinti lazda arba vytelė, kartais ir balandis (Šventosios Dvasios simbolis).

Tai labai populiarus lietuvių liaudies skulptūros personažas.

Senojoje lietuvių liaudies skulptūroje dažniausiai vaizduojamas su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų ar laikančiu jį už rankos, taip pat grupinėse kompozicijose (Šventoji šeima, Jėzaus gimimas, Bėgimas į Egiptą ir kt.).

Tekstą parengė Daiva Biekštaitė
Danutės Mukienės nuotraukoje – Šv. Juozapas. Skulptūra iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio,
LM 3104