RASEINIŲ KRAŠTO KRYŽIŲ
DEKORAS
Viktoras Vitkus
Liaudies meistrų sukurtus mažosios
architektūros paminklus buvo mėginta tipizuoti J. Basanavičiaus, V. Šukevičiaus,
M. Brenšteino, J. Perkovskio, P. Galaunės ir kt. darbuose (1, 111). Tačiau
jų sudarytos paminklų tipų lentelės dažnai nepilnos, neapima visos
Lietuvos.
Manoma, kad dekoro elementų pilnesnį grupavimą pateikė P. Galaunė.
Apie kryžių gausą Raseinių krašte jau nemažai rašyta spaudoje. Dar
XX a. pradžioje vietos gyventojai prie kelio Raseiniai-Šiluva pastatė
daug ornamentuotų kryžių. Ant kai kurių iš jų buvo šventųjų
skulptūrėlės (2). Panašiai būta ir kitose seniūnijose. Kryžiai buvo
apgaubti augalų aureole. (3). Keletą tokių didžiųjų kryžių Raseinių
apskrityje yra nufotografavęs A. Varnas. Manoma, kad jie statyti ne anksčiau
kaip 1882-1897 metais. Ne išimtis ir Kalnujų apylinkių kryžiai. Išliko
tik vienas ir tas pats sparčiai nyksta - bėra tik kryžmos spindulių ir
stiebo dekoro elementų fragmentai, pagal kuriuos galima spręsti, jog kryžių
buvo padaręs nagingas meistras. Kryžius stovi kelio Raseiniai-Šilinė
devintame kilometre, netoli Šaltuonos upelio.
|
|
1, 2, 3 pav. |
4, 5, 6, 7 pav. |
|
|
8, 9, 10 pav. |
11, 12, 13, 14, 15
pav. |
Mažosios architektūros gausą Lietuvoje
pastebi ir užsieniečiai. Vokietė B. Witke yra nurodžiusi, kad 1951 metų
pavasarį Paškaičiuose (greičiau Poškaičiuose - aut. p.) prie
Betygalos pastatytas puošnus kryžius, ornamentuotas, su stogeliu, angelų
galvutėmis, o koplytėlės viduje stovėjo Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi
skulptūrėlė. Kryžius aptvertas gražia medine tvorele. Į jo pašventinimą
susirinko didelė minia žmonių, kurie giedojo ir meldėsi. (4, 30-31).
Kryžius išliko iki šiol, tačiau jis pasviręs, netekęs daugelio
dekoro elementų.
Būta Raseinių krašte nemažai ir čia jau retų vadinamųjų dvigubų
šv. Benedikto kryžių. Šiuo metu tokio tipo kryžių yra du. Vienas -
Tautos kryžius - atstatytas Betygalos miestelio aikštėje, o kitas stovi
Nemakščių kapinėse, prie Tabučių dvaro savininkų Mockų kapo.
Pastarasis gausiai puoštas. Kryžiaus viršutinės kryžmos spindulio
(pieš. 5) pavyzdžio nėra P. Galaunės kryžių spindulių lentelėje (
3; 128-129). Kitas spindulio pavyzdys taip pat nėra tiksliai atkartotas
minėtoje lentelėje (pieš. 7). Tik trečiojo spindulio pavyzdys (pieš.
6) pažymėtas M. Brenšteino XIV lentelėje (3 tipo, pieš. 6). Gausiai
dekoruotas ir kryžiaus stiebas (pieš. 1, 3-4). Išsiskiria vienas dekoro
elementas (pieš. 3), kuris netelpa į jokią standartizaciją. Stiebe yra
ir ikonografiniai simboliai: kirvis (alebarda), replės, kopėčios.
Daktaras Jonas Grinius (4; 5) teigia: Dvigubų ir trigubų kryžių
daugiausiai buvo statoma Rytų Žemaitijoje (nuo Jurbarko-Tauragės iki
Dubysos aukštupio). Šiai teritorijai ir priskiriamas Nemakščių
kapinių kryžius. Antras tokio tipo kryžius yra Betygalos aikštėje. Jo
kryžmų spindulių (pieš. 20, 22) pavyzdžiai taip pat anksčiau
nefiksuoti. Daugiau metalinių kryžių puošybai būdingas stiebo dekoras
(pieš. 23).
K. Čerbulėnas yra pažymėjęs (pieš. 1; 119), kad liaudies paminkluose
naudojami abstrakcinių linijų (pieš. 39-40), stilizuoti gamtos formų
motyvai (pieš. 1, 4-7, 10-11, 22, 25), visatos kūnų (pieš. 26) bei
krikščioniškosios ikonografijos simboliai (pieš. 14, 36). Geometrinė
ornamentika komponuojama koplytėlių puošyboje (pieš. 18, 21, 24).
Gausu spiralės, lenktų S motyvų elementų (pieš. 19, 33-34). Kartais
kryžių koplytėlės puošiamos skardos stogeliu ar apvadu, panaudojant
geometrinį ornamentą (pieš. 41).
Augalinėje ornamentikoje vyrauja tulpės (pieš. 7, 13, 15, 16, 25, 30,
37, 38), ramunės (pieš. 12, 28) motyvai. Dažnai jie geometrinami (pieš.
22, 29, 35), stilizuojami (pieš. 27, 29, 30). Šiandien beveik yra išnykę
gyvūniniai motyvai arba jie tiek stilizuoti ir deformuoti, kad juos
galima priskirti prie geometrinių. Taip Betygalos seniūnijos Ilgižių
km. kryžiaus stiebo dekoras gali būti traktuojamas kaip žalčio motyvo
interpretacija (pieš. 40)
|
|
16, 17,
18 pav. |
21, 24
pav. |
|
|
20, 21,
22, 23 pav. |
25, 26,
33 pav. |
|
|
27, 28,
29, 30, 31, 36, 37, 38, 40 pav. |
32, 34,
35, 39, 41 pav. |
Piešinių sąrašas
1.Nemakščių kapinių kryžiaus viršutinės
dalies dekoro elementas
2.Nemakščių kapinių kryžiaus skersinio fragmentas
3.Nemakščių kapinių stiebo viršutinės dalies dekoro elementas
4.Nemakščių kapinių kryžiaus stiebo dekoro elementas
5-6. Nemakščių kapinių kryžiaus viršutinės kryžmos spinduliai
7.Nemakščių kapinių kryžiaus apatinės kryžmos spindulys
8.Nemakščių kapinių kryžiaus simbolika ties viršutine kryžma
9.Nemakščių kapinių kryžiaus simbolika ties apatine kryžma
10, 12-13.Ugionių bažnyčios ( Betygalos sen.) šventoriaus kryžio
spinduliai
11.Ugionių bažnyčios šventoriaus kryžiaus skersinio fragmentas
14.Ugionių bažnyčios šventoriaus kryžiaus stiebo fragmentas su dekoro
elementu
15.Kryžiaus kelyje Kaulakiai - Šiluva stiebo dekoro elementas
16.Kryžiaus Nemakščių senosios bažnyčios šventoriuje kryžiaus
spindulys
17.Kryžiaus kelyje Kaulakiai - Šiluva skersinio fragmentas
18.Nemakščių senosios bažnyčios šventoriaus kryžiaus koplytėlės
karnyzas
19.Žaiginio ( Šiluvos sen.) bažnyčios šventoriaus kryžiaus stiebo
dekoro elementas
20, 22 Kryžiaus Betygalos aikštėje kryžmos spinduliai
21.Koplytėlės Žalpių km. Šiluvos sen. fasado dekoras
23.Kryžiaus Betygalos aikštėje stiebo dekoro elementas
24.Kryžiaus Betygalos aikštėje koplytėlės pagrindo dekoro elementas
25-26 Šiluvos kapinių kryžiaus fragmentas su dekoro spinduliais
27-28.Betygalos kapinių kryžių kryžmų fragmentai
29-30.Šiluvos kapinių kryžiaus kryžmos spinduliai
31-32.Šiluvos kapinių kryžiaus stiebo dekoro elementas
33.Betygalos sen. Ilgižių k. kryžiaus kryžmos dekoras
34.Šiluvos kryžiaus kryžmos dekoras
35.Kryžiaus, Raseinių bažnyčios šventoriuje, kryžmos spinduliai
36.Paliepių sen. Sujainių km. kryžiaus stiebo ikonografinis elementas
37.Betygalos sen. Gevidų kaimo ( Jono Andzelio sodyba) kryžiaus kryžmos
dekoras
38.Betygalos sen. kryžiaus kryžmos spindulys
39.Viduklės sen. Šienlaukio km. kryžiaus kryžmos dekoro elementas
40.Betygalos sen. Ilgižių km. kryžiaus stiebo dekoras
41.Koplytėlė medyje Betygalos seniūnija, Ugionių km.
|