- DIEVDIRBYS ANTANAS
DEVEIKIS
-
Žymiausias Utenos apylinkių
meistras - Antanas Deveikis (1818-1929), gyvenęs netoli
Pakalnių. Tai vienas ilgiausiai gyvenusių ir produktyviausių
aukštaičių dievdirbių, savo kūryba neabejotinai daręs
įtaką ir kitiems šių apylinkių meistrams. Jaunystėje dirbęs
ne tik statulas, kryžius, bet ir įvairius buitinius daiktus. Iki
pat gyvenimo pabaigos A. Deveikis išliko energingas, žvalus ir
darbingas. Anot žmonių pasakojimų, Deveikis dirbdavęs stovylas
į nieką nepasižiūrėjęs. Nekreipęs dėmesio ir į uždarbį,
tik žiūrėdavo, kad gerai padirbtų ir neapsijuoktų. Tačiau
kartais prašydavęs ir papozuoti. Gyvenimo pabaigoje, nors ir
turėjo daugiau negu 100 metų, vis dar dirbo šventuosius.
Meistras buvo raštingas.
- Per savo amžių Deveikis
sukūrė nemažai skulptūrų, kryžių, stogastulpių. Jo darbai
paplitę visame Utenos rajone, jų yra Kuktiškių ir Utenos
bažnyčiose.
- A. Deveikio darbo kryžiai masyvūs,
liemuo kvadratinio skerspjūvio, dažnai karnizais suskaidyti į 2
ar 3 tarpsnius. Liemens ir šakų kraštai gausiai puošti
kryžiukų, rombelių, pusapskritimių, įvijų kolonėlių ir
kitų motyvų drožiniais. Kryžmų galai trilapio formos.
Kryžmų centre pritaisyta koplytėlė su saulės, pusmėnulio ir
kryželio kompozicija viršuje bei angeliukais kampuose.
- Deveikio kryžiai darė įtaką ir
kitiems kryždirbiams.
- Žymesni A. Deveikio paminklai: 1910
m. statytas Antalgės kaimo kryžius, 1842 metų Pagilbiškio
kaimo stogastulpis (restauruotas 1928 m.), 1913 m. statytas
Kuktiškių šventoriaus kryžius.
- A. Deveikio skulptūros
pasižymi masyvumu, kresnomis proporcijomis, jose ryškus
liaudiškas tipažas. Tai Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės
Marijos, Nazariečio, angelų, šv. Jono Nepomuko siužetų
skulptūros. Vyrauja 47-90 cm statulėlės.
- Nekaltojo Prasidėjimo Švč.
Mergelės Marijos skulptūros nepasižymi išraiškingumu. Jos
kresnų proporcijų, gana buitiškos, savo siluetu primena skara
apsigaubusią kaimo moterį.
- Labiausiai išsiskiria dievdirbio
drožti šv. Jonai Nepomukai. Šis siužetas buvo A. Deveikio
mėgstamiausias. Jų veidai išraiškingi, platūs,
skruostikauliai išsišovę, plaukai, ūsai, barzda žymėti
trumpais rėželiais. Akys didelės, paryškintos plačiais
antakiais. Figūrų plastika konstruktyvi, visos dalys ir formos
aiškios ir užbaigtos. Išraišką sustiprina polichromija.
Meistras šv. Jonus Nepomukus vaizduoja kiek kitaip nei įprasta:
vienus be pelerinos ant pečių; kitus - ir be pelerinos, ir be
bireto. Atributams vartoja knygą (dažnesnis šio šventojo
atributas yra palmės šakelė) ir krucifiksą (ar kryželį).
-
- Parengta pagal S. Urbonienės straipsnį
Rytų Aukštaitijos dievdirbių kūryba,
- išspausdintą leidinyje Primityvumas
mene. Vilnius, 1999, p. 295-297.
