GLIOŽERIS

 

XIX a. pabaigos Žemaičių krašto dievdirbys. Gyveno ir kūrė Kretingos rajono Kurmaičių kaime. Šiose apylinkėse plito ir jo sukurtos šventųjų skulptūrėlės.

Žemaitijoje paplitęs paprotys šventųjų skulptūrėles, ypač stovinčias koplytėlėse, spalvingai aprengti. Zita Žemaitytė publikacijoje „Senoji Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai“ (Dailėtyra. V.: „Vaga“, 1981. P. 255-256) aprašo Kretingos rajono Negarbos kaimo koplytėlėje surastą, Gliožeriui priskirtą skulptūrėlę „Kristus, nešantis Kryžių“. Ji rašo: „Gliožeris, droždamas skulptūrą, matyt, iš anksto žinojo, kad ji bus aprengta, todėl skulptūros paviršius nemodeliuotas. Visas dėmesys sutelktas į veidą: ilgais plaukais galva vainikuota erškėčiais, liesi asketiški skruostai, nuleistos žemyn akys dvelkia kančia.

Įdomesnė šioje grupėje Marijos skulptūra, kurioje išryškėja poetiškai naivaus liaudies meistro vidinis pasaulis. Liemenį, rankas, kojas meistras formuoja panašiai kaip J. Paulauskas ar A. Einikis, bet veide su naiviai žvelgiančiomis, arti viena kitos išskobtomis akimis, labai švelniais kaltelio prisilietimais nudailintame skruostų ir kaklo apvalume, žemoje kaktoje su perskirtais per vidurį plaukais daug vidinės ekspresijos. Ji priverčia užmiršti negatyvias skulptūros puses - formų proporcijų netobulumą - ir kelia stiprų estetinį išgyvenimą.“

 

Literatūra:

1. Zita Žemaitytė. Senoji Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai // Dailėtyra. V.: „Vaga“, 1981. P. 224-255