JUOZAS LUKAUSKAS

Parengė Danguolė Želvytė

Žemaičių medžio drožėjas. Gimė 1906 m. sausio 14 d. netoli Gargždų (Klaipėdos rajono Vaitelių kaime). Tėvai žemės neturėjo, buvo darbininkai. Juozas iš medžio drožė nuo vaikystės. Meistras buvo baigęs 7 klases. Amato išmoko anksti. Buvo baldžius.

Drožybai atsidėjo po karo. Parodose dalyvavo nuo 1949 m. Kol jėgos leido, dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinate meistru. Išaugino keturis sūnus, iš kurių du pramoko tėvo amato ir neblogai meistrauja. Geriausiai sekasi Kretingoje gyvenančiam sūnui Feliksui Lukauskui. Jis - pedagogas.

Paskutiniaisiais metais gyveno Kretingoje, netoli turgaus gražiai įrengtoje, skulptūromis išpuoštoje sodyboje. Meistras kaupė savo darbus, svajodamas įkurti muziejų. Kol jo neturėjo, dalį savo darbų eksponavo nedidelėje gyvenamojo namo patalpėlėje – verandoje. Tie, kuriuos Juozas čia atsivesdavo, pamatydavo dešimtis jo įvairiais gyvenimo laikotarpiais sukurtų skulptūrų, bareljefų, paveikslų. Yra išdrožęs nemažai šventųjų skulptūrėlių. Jose ryški  senoji lietuvių liaudies dailės tradicija.

Juozas Lukauskas gražiai bičiuliaudavosi su kretingiškiu liaudies meistru Anicetu Puškoriumi ir kitais šio krašto medžio drožėjais, buvo aktyvus Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Paskutiniaisiais metais rašė savo gyvenimo istoriją.