KAZIMIERAS MOCKUS

Vienas iškiliausių Žemaitijos krašto XIX a. pab.-XX a. pirmos pusės dievdirbių. Gimė K. Mockus 1870 m. Telšių rajono Kinčiulių kaime. Dirbo Telšių apylinkėse. Kūrė ne tik skulptūrėles. Žinoma, kad meistras yra padaręs nemažai kryžių, koplytėlių, baldų, kasdieninėje buityje naudojamų medžio dirbinių. Jo sukurtų šventųjų skulptūrėlių išaiškinta Luokės, Kaunatavos, Ūbiškės kaimuose. Keletas jo darbų identifikuota 1967 m. Lietuvos kultūros ministerijos organizuotos ekspedicijos, kuri vyko Telšių krašte, metu. 
Zita Žemaitytė publikacijoje . „Senoji Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai“ (Dailėtyra. V.: „Vaga“, 1981. P. 246-258) nurodo, kad meistras, tikriausiai yra „mėgęs drožti grupines scenas, turėjęs gerą kompozicijos ir simetrijos jausmą. Jo skulptūroms būdingas judesys. Plačių, bet švelniai nuolaidžių pečių jo skulptūrėlės skiriasi nuo tose pačiose apylinkėse dirbusio A. Potockio darbų veido struktūra, detalėmis. A. Potockio pietose Marija, laikydama mirusio sūnaus kūną ant kelių, žvelgia į tolį. K. Mockus stengiasi ja palenkti nuometuotą Marijos galvą, sujungti grupę psichologiniu ryšiu. Daugelis meistrų dėl įrankių stokos arba dėl nesugebėjimo akių formą išryškindavo dažais, K. Mockus įgudusia ranka peiliuku skobia dideles akis, iškeltus antakius. Kaip ir kiti meistrai, savo skulptūroms naudojo tradicinių spalvų polichromiją“.
Išaiškinta K. Mockaus sukurtų šv. Roko, Pietos, šv. Jurgio, Šv. Antano skulptūrėlių. Dalis jų saugoma Telšiuose, Žemaičių muziejuje ALKA.

Literatūra:

1. Zita Žemaitytė. Senoji Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai // Dailėtyra. V.: „Vaga“, 1981. P. 246-258.
2. B. Mikuckis. Mockaus medžio dirbinių kolekcija Telšių kraštotyros muziejuje // Muziejai ir paminklai. V., 1970. P. 20-23