Tautodailininkas, mokytojas,
Tauragės garbės pilietis Kazimieras Paulauskas (1906 liepos 11
d. - 1998) gimė Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus
Grūšlaukio kaime. Eidamas dvyliktus metus, jis sukūrė
pirmąją medžio skulptūrėlę, kurią jo tėvelis įstatė į
šv. Benedikto kryžiaus koplyčią Tūbausiuose, netoli 
Kretingos.
Baigęs klasikinę gimnaziją ir
trimetę pedagoginę mokyklą, pedagoginį darbą pradėjo
Tauragės apskrities Kaltinėnų valsčiaus Kalnėnų pradžios
mokyklos vedėju.
1933 metais švietimo ministras K.
Paulauską perkėlė į Tauragės miesto pradžios
mokyklą Nr. 1, kur jam buvo
patikėtos vedėjo pareigos. K. Paulauskas šiai mokyklai
vadovavo iki santvarkos pakeitimo Lietuvoje. Jam vadovaujant
buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas, mokykla išaugo iki
šešiametės, jai buvo suteiktas pavyzdingiausios mokyklos
vardas.
Čia K. Paulauskas įkūrė
moksleivių chorą, kuriame dainavo 80 vaikų. Choras koncertavo
daugelyje vietų, taip pat ir Kaune, buvo pelnęs didelį
pripažinimą.
Švietimo ministras, įvertindamas
K. Paulausko nuopelnus mokyklai, 1939 m. vasario 16-osios proga
jį apdovanojo Gedimino ordinu. 1935 m. Lietuvos Prezidentas už
nuopelnus Lietuvai, už chorų organizavimą, jaunuomenės
švietimą jam įteikė Trijų liepsnų žymenį.
K. Paulauskas, sekdamas savo
tėvelio, garsaus Žemaitijos dievdirbio Juozapo Paulausko
pavyzdžiu, didelę savo
laisvalaikio dalį skyrė medžio drožiniams, kurių per
gyvenimą yra sukūrė apie 1000.
1964 metais jis buvo priimtas į
Lietuvos liaudies meistrų draugiją.
K. Paulauskas dirbo įvairius
mažo gabarito koplytstulpius, kurie stovėjo Grūšlaukės
parapijos teritorijoje, primindami žmonėms įvairius
svarbesnius įvykius ir kančių vietas. Jis padarė mažo
gabarito Preibo koplytstulpį, kurį žmonės vadino Knygnešių
kelskina, taip pat koplytstulpį Kražių skerdynėms
atminti, 1963 m. sukilimui atminti.
Jo sukurtas šv. Jonas dabar
eksponuojamas Kretingos muziejuje tarp daugelio jo tėvo darbų.
K. Paulauskas pasakoja (iš
prisiminimų garsajuostės, įrašytos 1997 m.): Daug
padariau koplytstulpių, Joneliais
vadinamų. Vien įvairių Rūpintojėlių esu
padaręs
daugiau nei 40. Jų yra daugelyje
pasaulio muziejuose. Man, kaip neturtingų tėvų vaikui,
besimokant Kretingoje, teko
gyventi Kretingos vienuolyno bendrabutyje. Mus globojo
ir mylėjo Tėvas Jeronimas
Pečkaitis, vienuolyno gvardijonas. Jo atminimo įamžinimui aš
padariau Tėvo Jeronimo
skulptūrėlę. Sukūriau garbingo vienuolio Tėvo Ambraziejaus
Jurgio Pabrėžos, pirmojo
Lietuvos botaniko, skulptūrą. Dirbau skulptūras ne vien
religine tematika, bet ir pagal įvairius siužetus iš
pasakiškų, istorinius herojus, savo paties fantazijos sukurtus
darbus.
Ypač daug dėmesio skiriu
kryžiams. Daug darbų sukūriau pagal literatūrinius
siužetus,
pavyzdžiui Skerdžių iš
V. Krėvės kūrinio. Padariau ir istorinių personažų
skulptūrų: Vytenį,
Jaunutį Žygimantą, Erdvilą,
Švitrigailą. Be to, reikšmingomis laikau šv.
Augustino,
šv. Kazimiero, šv. Cecilijos,
šv. Petro statulas.
Aš niekada nepadariau nieko
impozantiško ar ko nors saldaus.
Užsakymų aš nepriiminėju ir
darau nebodamas, ar kam mano darbai patinka. Aš noriu, kad pats
galėčiau jais džiaugtis ir rasti moralinį atpildą. Dirbu
naudodamasis paprasčiausiais
įrankiais: peiliu, kaltu, kūju.
Naudoju liepos ir ąžuolo medį. Darbas man suteikia
gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.
1996 m. Tauragės Santakos
muziejuje įvyko K. Paulausko medžio dirbinių paroda.
Po jos savo vertingiausių
drožinių kolekciją - 80 darbų - K.Paulauskas padovanojo
Santakos muziejui.
;)