LIONGINAS ŠEPKA

 

Lionginas Šepka (1907-1985) – vienas iškiliausių lietuvių liaudies senosios skulptūros meistrų. Gimė jis Rokiškio rajono Šiaudynės kaime. Palaidotas to paties rajono Lebedžių kaime. 

Meistras augo mažažemių valstiečių šeimoje. Mokyklos nelankė. Rašyti ir skaityti jį išmokė motina. Sulaukęs trylikos metų tapo našlaičiu, tad buvo priverstas eiti piemenauti bernauti, dirbti sezoninį darbą.

Drožinėti Lionginas Šepka pradėjo jau įžengęs į penktą dešimtį. Impulsas kūrybai buvo 1949 metais brolio Petro mirtis. Liaudies menininkas gyveno atsiskyrėlio gyvenimą, dešimt metų kūrė broliui ir tėvams antkapinį paminklą. Jo kūryboje atsispindi meilė šventiesiems, gamtai, paukščiams, gėlėms.

L. Šepkos kūrybą galima skirstyti į du laikotarpius: 1950-1960 metų ir 1960-1985 metų. 

1950-1960 metų kūryba - esminė, brandžiausia. Tuo laikotarpiu menininkas gyveno atsiskyrėlio gyvenimą ir drožė paminklą broliui ir tėvams. 

Antruoju savo kūrybos laikotarpiu jis daugiau bendravo su kitais menininkais, surado naujų temų. Kai jo darbai sumažėjo, o ornamentai sustambėjo, menotyrininkai ėmė pasigesti jautrumo ir dvasinės šilumos. Paskutiniai darbai, kuriuos Lionginas Šepka sukūrė gyvendamas Vilniuje, paviršutiniškesni, kartais neužbaigti.

Per trisdešimt metų Lionginas Šepka sukūrė daugiau negu pusantro tūkstančio skulptūrų. Nuolatinė jo darbų ekspozicija įrengta Rokiškio kraštotyros muziejuje. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma 18 L. Šepkos kūrinių.

 

Literatūra:

1. Stasys Daunys. Dirbtuvė mano palapinėj... // KB. 1970. Nr. 1. P. 38-44.

2. Fenomenas iš Šiaudinės // KB. 1982. Nr. 7. P. 45-47. 

3. A. Janušas. Fotografijos - L. Šepkos darbai // Pergalė. 1978. Nr. 4. P. 184-185.

4. Marijona Mieliauskienė. Lionginui Šepkai atminti // LK. 1992. Nr. 5. P. 1.

5. Alė Počiulpaitė. Ornamentas Liongino Šepkos kūryboje // Lietuvių liaudies ornamentika. V., 1994. P. 42-47.

6. Zita Žemaitytė. Ir medis išskleidžia žiedus // KB. 1966.Nr. 2. P. 39-43.

7. Zita Žemaitytė. Lionginas Šepka. V.: Vaga, 1984.