ONA PAULAUSKIENĖ - LIUKSAITYTĖ

Parengė Viliutė Ružauskaitė, 
Tauragės „Santakos“ muziejaus etnografijos skyriaus vedėja

Romualdo Vaitkaus nuotraukos, 1999 m.

Šv. Jurgis	Kristus, nešantis Kryžių
Onos Paulauskienės kūrinių parodos, vykusios  Santakos muziejuje 1999 m., fragmentai

Tautodailininkė Ona Paulauskienė - Liuksaitytė gimė 1939 m. balandžio 16 d. Tauragės rajono Batakių gyvenvietėje. Vaikystę praleido Gaurės apyl. Užvėjų km. Žuvus tėvui, mama viena užaugino penkis vaikus. Tėvai Juozas ir Elzbieta Liuksaičiai buvo siuvėjai. Senelis Jonas Ačas - medžio Meistras: dirbo šaukštus, kubilus, klumpes, lazdas su velniukais, bandė net medinį dviratį, o šventėms vaikams išdroždavo paukštelių, kuriais galėjai švilpauti.

Ona Liuksaitytė mokėsi Aneliškės septynmetėje mokykloje. Dirbdama Melagiškės kaimo bibliotekininke, baigė Batakių vakarinę vidurinę mokyklą.

Vaikystėje, ganydama savo karves, pradėjo lipdyti iš molio įvairias figūras: žmones, gyvulius, baldus, indus - visa, kas buvo ūkyje. Deja, tų lipdinių nė vienas neišliko.

Mokykloje jai tekdavo apipavidalinti albumus, stendus, piešti plakatus. Jaunystėje Ona tris metus lankė dailės būrelį, kuriam vadovavo šviesios atminties Tauragės kultūros namų direktorius Aleksandras Fadinas. Tai buvo taurios dvasios žmogus, paskatinęs Oną studijuoti meną. Ji įstojo į Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, tačiau, pasikeitus šeimyninei padėčiai (ištekėjo už Prano Paulausko) studijuoti nepradėjo. Išaugino 4 vaikus.

O.Paulauskienė dirbo kino mechanike, rūpinosi namais, vaikais. Taip ji gyveno apie 30 metų. Noras užsiiminėti menais niekada neapleido.

Drožinėti pabandė 1988 m. sausio mėnesį. Drožė su virtuviniu peiliu. Pasisekė.

Toliau ją kurti padrąsino tuo metu Batakiuose mokytojavęs istorikas Česlovas Vaupšas ir Algimantas Lengvinas, padovanojęs jai savo darbo drožtukų.

Dabar O. Paulauskienė drožia parduotuvėje pirktais drožtukais. Rankos netvirtos, todėl naudoja tik liepos medį. Tik „Undinės“ ir „Atsikėlusios“ skulptūrėlės išdrožtos iš obels.

O. Paulauskienė savo autobiografijoje rašo:

„Temos ateina į galvą įvairiausios, svarbiausia vaizduotė. Ją turiu nuo senų laikų. Matau savo drožinį dar negimusį. Žinau, kaip viskas turėtų atrodyti. Išdrožinėti išeina ne visai greitai, nes trūksta laiko. Drožinėju tik žiemos vakarais ir tai ne kiekvieną vakarą, po 2-3 valandas, nes vasarą - darbai, daržai, gyvuliai, reikia pasisėti, reikia užsiauginti, kai tik dirbant darbus galima mintyse kurti, galvoti apie tai, ką išdrožčiau, jeigu turėčiau laiko. Vienai temai mintyse sukuriu kelis variantus. Mėgstu medyje išreikšti žmonių jausmus. Išeina, nors kartais ir ne visai taip dvasingai. Ateityje planuoju dar daug drožinėti, jei

likimas leis.“

O. Paulauskienė dirba skatinama vidinio poreikio, savo darbų nepardavinėja, vieną kitą padovanoja draugams, vertinantiems liaudies meną.

Atgimimo metais išdrožė šventųjų skulptūras septyniems apylinkės koplytstulpiams, stovintiems  Upynoje, Aukštupiuose, Eidintuose, Pryšmantuose. Savo gimtiesiems Batakiams išdrožė Šv. Oną, kuri, deja neilgai puošė koplytstulpį - ją iš ten kažkas pavogė. Tada O.Paulauskienė išdrožė naują skulptūrėlę.

O. Paulauskienė parodose dalyvauja nuo 1958 m. Iš pradžių jose eksponuodavo tapybos darbus, o nuo 1988 m. - drožinius. Nuo 1989 m. ji - Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Dalyvavo tautodailės parodose Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Tauragėje. 1999 m. pirmą kartą surengta jos autorinė kūrybos paroda - įvyko Tauragės „Santakos“ muziejuje. Čia buvo eksponuojami 108 jos darbai. Parodai parengtas ir išspausdintas 10 puslapių parodos katalogas. Po parodos 104 kūrinius, t. y. beveik visą savo darbų kolekciją, O.Paulauskienė padovanojo „Santakos“ muziejui.

Literatūra:

• Strikaitienė J. Apie Onas // Tauragiškių balsas. - 1997, liep. 24;

• Šaltis E. Bandymai prašnekinti medį // Lietuvos žinios. - bal. 28;

• Rožka S. „Išvysti savo pragarą ir savo dangų“ // Tauragės kurjeris. - 1999, kovo 23;

• Brazdaitis E. Ona Paulauskienė: 10 vaisingų kūrybos metų // Tauragiškių balsas. - 1999, bal. 15.