RASEINIŲ
KRAŠTO DIEVDIRBIAI
1864 06 08 Rusijos specialusis įgaliotinis
1863 metų sukilimui malšinti, Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas
uždraudė naujus kryžius statyti ir senus remontuoti visose nešventintose
vietose. Artimiausias to draudimo tikslas buvo visai suprantamas - užbėgti
už akių tiems kryžiaus formos paminklams, kurie galėjo atsirasti po
žiauriai numalšinto sukilimo, - nurodo dr. Jonas Grinius (1;). Vėliau
šį draudimą kritikavo ir rusų inteligentija (2).
Manoma, kad valdžios represijos - viena iš pagrindinių priežasčių,
kodėl ant kryžių, koplytėlių nebūdavo nurodomos jas sukūrusių
autorių pavardės.
Ilgą laiką Lietuvos kryžius tyrinėjęs dailininkas Adomas Varnas
didesnį dėmesį skyrė kryžių ornamentikai. 1926 m. Kaune išleisto
Lietuvos kryžių fotografijų albumo metrikose kryžių autoriai
nenurodomi (3). Čia pateikiamos ir Raseinių, Kalnujų, Betygalos, Lyduvėnų,
Nemakščių, Girkalnio apylinkių kryžių ir koplytėlių fotografijos.
Ten pat yra netašyto stiebo koplytėlė iš Maskvitų kaimo (Betygalos
valsč.). Manoma, kad ji galėjo būti padaryta dar prieš 1860 m.
Autorystė ant koplytėlės nenurodyta. Nenurodė, kas yra kryžiaus (XIX
a.), buvusio prie kelio Raseiniai-Ariogala, autorius ir archeologas F. V.
Pokrovskis (4; 134).
Vėliau, 1928, 1931, 1953 metais, kraštotyrininkas B. Buračas,
fiksuodamas mažosios architektūros objektus, taip pat neminėdavo, kas
yra jų autoriai (5, 12, 14, 19). Tais laikais tik B. Buračo
straipsniuose šmėstelėdavo viena-kita tokių dirbinių autoriaus
pavardė ir vardas. B. Buračas yra rašęs, kad Akmenos (Akmenės) kaimo
koplytėlę ant akmens pastatydino Klimauskis. Ar toks asmuo tikrai buvo,
sunku pasakyti. Greičiausiai tai tik legendos personažas (6; 130).
Beje, nėra įvardinti mažosios liaudies architektūros autoriai ir
albume Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra 1990 m. (7;
331-335).
Literatūroje daugiau minimi Raseiniuose dirbę arba skulptūrėlėmis
prekiavę kitų kraštų dievdirbiai.
K.
Antanaitis
(kilęs iš Suvalkijos) XIX a.
antroje pusėje darė skulptūras Girkalnio bažnyčiai (8, 86). Kražiškis
dievdirbys N. Mockus atnešdavo savo
skulptūrėles į Šiluvą. Į Raseinius ir į Šiluvą savo padarytus
dievukus gabendavo ir kitas kražiškis - J.
Orvidas. Manoma, kad kryžių ir koplytstulpių skulptūrėles,
kurios buvo padarytos Kalnujų seniūnijoje prie Šaltonės upės esančioms
sodyboms, galėjo išdrožti XIX a. Užakmeniuose gyvenęs dievdirbys Jonas
Balsaitis, vadinamas Drugeliu (9; 143).
Maža informacijos iki šiol surinkta apie Raseinių krašto dievdirbius.
Kiek daugiau žinių tik apie tuos, kurie gyveno Nemakščių apylinkėse.
Žinomas dievdirbys Karolis
Jacevičius, kūręs XIX a.
pabaigoje. Vienas iš pirmųjų jo kūrinių buvo 1881 m. Smulkių/ Kairiškės
kaime prie Dumblio upelio pastatytas stogastulpis su ornamentuotu kryželiu
ir skulptūra (10; 52). Du žinomi jo koplytstulpiai statyti 1883 m. Mažintų
/ Smulkių bei 1885 m. Legotiškės/ Pužų kaimuose. Jis mėgdavo drožti
šv. Barboros, šv. Juozapo, šv. Jono Neponuko, Pietos skulptūras bei Jėzaus
krikšto skulptūrinę grupę (10; 49).
Mažai žinių išlikę apie Paežerio kaimo dievdirbį
Kazaitį. Užfiksuota tik viena jo darbo prie medžio
pritvirtinta koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra. Manoma, kad
tai XX a. pirmos pusės kūrinys.
1876 m. lapkričio 25 d. Varniuose gimė
dievdirbis Kazimieras Vaitkus. Vėliau
jis atsikėlė gyventi į Nemakščių seniūnijos Žvirzdės kaimą. K.
Vaitkus buvo žinomas kaip geras dievdirbys ir kalvis. Drožė Šiluvos
Marijos, Jėzaus Širdies, šv. Jono Nepomuko, šv. Izidoriaus skulptūrėles.
Jo dukra Jocienė, gyvenanti Skaudvilės seniūnijos Vilnalių kaime, yra
pasakojusi, kad jos tėvas dekoravęs Nemakščių bažnyčią. Per savo
amžių K. Vaitkus pastatė 16 kryžių ir du koplytstulpius. 1915 m. jis
padirbo koplytstulpį su 4 kolonėlėmis Žvirzdės kaime, kurį 1960 m.
perdirbo. 1976 m. su šiuo meistru bendravo Upynos (Šilalės raj.) kraštotyrininkas
Klemensas Lovčikas. Jis yra nurodęs, kad K. Vaitkus tai lietuviškai,
tai lenkiškai, tai rusiškai mielai jam pasakojo apie savo kūrinius,
bet vis ta pačia tema. Antrą kartą K. Lovčikas jį aplankė 1977 m.
Tada meistrui jau buvo šimtas vieneri metai, tačiau jis dar sugebėjo
nemažai ką papasakoti apie savo kūrybą.
Savo sukurtų statulėlių K. Vaitkus nepardavinėdavo, o išdalindavo
jas pažįstamiems ir kaimynams. Jas dirbo iš žalio medžio, antroje
skulptūrėlės pusėje išgręždavo skylę, kad gaminys nesproginėtų.
Labiausiai mėgdavo dirbti iš liepos, nes ši, anot jo, neturi
skaudaus sluoksnio, neskilinėja.
1930 m. K. Vaitkus Očikių km. Skaudvilės seniūnijoje pastatė antrą
savo padarytą koplytstulpį. Marijos Maloningosios skulptūrėlės
autorius nežinomas. Pastatyti koplytstulpį užsakė Jocienė ir
Skarbaliai. 1979 m. jį suremontavo Jonas Ačas iš Brūžaičių. K.
Vaitkus mirė būdamas 103 metų amžiaus. Daug įdomaus apie jo kūrybą
ir gyvenimą yra papasakusi Kunigunda Žičkienė, gyvenanti Skaudvilėje,
Petras Pikelis iš Karšuvos km., Monika Žyvatkauskienė iš Skaudvilės
seniūnijos Očikių kaimo.
K. Lovčikas yra fotografavęs ir K. Vaitkaus kūrinius, užrašęs jo
pasakojimus. Upynos muziejuje saugoma K. Vaitkaus padaryta koplytėlė,
buvusi įkelta į medį, augusį jo sodyboje. Koplytėlėje esančios šv.
Izidoriaus artojo, ariančio jaučiais, ir angelo skulptūrėlės - jau
kito meistro darbo.
Šiluvos seniūnijoje garsėjo dievdirbys J.
Gailius. Išlikęs jo padarytas kryžius pastatytas
1930 m. prie Šiluvos bažnyčios šventoriaus (11; 407).
To paties krašto dievdirbys M. Pocius
mėgo dirbti šv. Kazimiero, Pietos, Marijos Maloningosios, Rūpintojėlio,
šv. Marijos, šv. Antano, Nukryžiuotojo skulptūrėles. Geriausiai išsilaikė
jo sukurtas koplytstulpis Žalpių kaime. Kaip ir dauguma kitų rajone išlikusių
mažosios architektūros objektų, šis kryžius statytas XIX a.
pabaigoje (10; 6).
Važiuojant iš Raseinių Panevėžio link, Ginčaičių kaimo ribose,
netoli kelkraščio, yra rudai dažytas koplytstulpis. 1965 m. skulptūrėlės
iš jo dingo (12; 4). Nepavyksta išaiškinti, ar tai buvo skulptūrinė
grupė, ar viena skulptūra. 1989 m. Ginčaičių kaimo gyventojas
Kveselys į koplytstulpį įkėlė Kristaus apverkimo skulptūrinę
grupę. Manoma, kad ji anksčiau galėjo būti Makuvos (Rakavos) kaime
prie medžio prikaltoje koplytėlėje (sunaikinta vykstant melioracijai).
Tiek vienų, tiek kitų skulptūrėlių autorius - V.
Kušlys. Sąžiningas kaimietis išsaugojo penkias figūrėles
(jų aukštis apie 20 cm). Iš 1948 m. pastatyto koplytstulpio skulptūrinė
grupė, kurią buvo sukūręs V. Kušlys, 1993 m. pavogta.
Anot to paties kaimo gyventojos Monikos Kasiliauskaitės, dievdirbys
Vincas Kušlys mirė 1982 m. Palaidotas Raseinių kapinėse.
Pagojukų seniūnijoje Kaulakių kaimo apylinkėse kryžius dirbdavo
liaudies meistras P. Žvikas. Įspūdingas
1950 m. jo sukurtas kryžius, esantis 400 m. į pietus nuo Stepono
Kreimerio sodybos (10; 86 a).
1919 m. netoli Kaulakių Kyviškės (Kyviškikės) kaime, sodyboje prie
miško, gimė kitas iškilus liaudies meistras, dirbęs kryžius. Tai - Leonas
Saukauskis. Jo padarytų kryžių nemažai yra Pagojukų ir
Betygalos seniūnijose. Pas jį ornamentuotus (tulpės motyvas) kryžius
buvo užsisakę ir Akstinų bei Kaulakių kaimų gyventojai. Šie kryžiai,
nors ir apnykę, vis dar puošia minėtas gyvenvietes. Dar vienas P. Žviko
sukurtas kryžius buvo pastatytas Saugailiose (Betygalos seniūnija).
Pokario metais stribai apšaudė jį, todėl viena kaimo gyventoja perkėlė
kryžių į savo sodybą.
XIX a. pabaigoje Betygalos seniūnijos Diržonių k. apylinkėse kūrė
dievdirbys J. Jankauskas. Iki šiol išliko
jo sodyboje statytas 2,5 metrų aukščio koplytstulpis su Nukryžiuotojo
skulptūrėle (10; 104).
Betygalos seniūnijos Ilgižių kaime dirbo Kazimieras
Žilinskas ir Stasys Užakauskas
(10; 110). Abu kūrė penkiasdešimtais-šešiasdešimtais metais. K.
Žilinskas 1950 m. rugsėjo 1 d. prie kelio Steponkaimis-Ilgižiai pastatė
kryžių, skirtą derlingumui. Mėnesiu anksčiau tame pačiame kelyje,
430 metrai į šiaurės vakarus nuo pralaidos per Krūpės upelį kryžių
pastatė S. Užakauskas.
Kryžius Betygaloje dirbo dailidė Jurgis Žemaitis.
Iškiliausias jo darbas - Tautos kryžius, stovintis Betygalos
miestelio aikštėje. Jis pastatytas 1928 m. (13; 54-55).
Antroji kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių naikinimo banga vyko
pokario metais. Tuo laiku jų mažiau ir gaminta. Jei kas ir darydavo,
tai autoriai savo pavardžių neskelbdavo.
Paupio gyventojas Albinas Grubliauskas yra pasakojęs, kad Viduklės
stribai gana dažnai vykdavo į Paupio apylinkes siaubti ir terorizuoti
ūkininkų. Siautėdami jie šaudydavo ir į pakelės kryžius, atseit,
taip mėgindavo savo akies taiklumą. Važiuodamas pro šalį stribas J.
Pūkinas apšaudė prie Šilupės upelio šv. Jono Krikštytojo garbei
pastatytą koplytstulpį (14; 73). Tokius kryžių išniekinimo aktus minėtu
laikotarpiu dažnai fiksuodavo dvasininkai.
1980 m. gruodžio 23 d. Žaiginio bažnyčios
kunigas B. Radavičius užrašė Žaiginio bažnytinio komiteto nario
Julijono Šimkaus prisiminimus. Šis papasakojo, kaip 1946 m. gegužės mėn.
buvo sušaudytas kryžius, esantis už Naujadvario, prie Akmenės
vienkiemio, Šiluvos-Žaiginio sankryžos. Šaudė stribas Naujalis iš
Šiluvos. Jo draugas Gabšys taip pat ketino šaudyti, tačiau jam
neleido (?). Įdomiausia, kas ištiko šiuos narsuolius: tą pačią
dieną Žaiginyje dėl neatsargumo Naujalis susisprogdino granata, o Gapšys
neilgai trukus pats nusišovė. Jis palaidotas Šiluvos laisvamanių
kapuose.
Ugionių bažnyčios šventoriaus kryžių
nuo sunaikinimo išsaugojo kunigas Bronius Matusevičius.
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, daugelis tautodailininkų vėl ėmėsi
tradicinio dievdirbystės amato. Vienas iš tokių meistrų buvo Zigmas
Janušaitis. Jis gimė 1926 m. sausio 1 d. Raseinių rajono Gapšių
kaime (15) bežemio valstiečio šeimoje. Zigmas buvo šeštas vaikas šeimoje,
anksti neteko mamos. Augino jį dėdė. Nuo 6 metų piemenavo. Dar vaikas
būdamas ėmė lipdyti iš molio. Paaugliu būdamas iš medžio darė
pypkes, švilpynes, lazdeles, žaislus. Saulaukęs 13 metų pradėjo
bernauti. Nuo 1969 m. dirbo Kauno Dailės kombinate. Z. Janušaitis
mėgsta dirbti grupines skulptūrėles, nors yra sukūręs ir monumentalių
skulptūrų. Vienas mėgstamiausių personažų - Rūpintojėlis. Jo kūryba
gerai žinoma visos Lietuvos tautodailės specialistams.
Vienas iš garsiausių Raseinių krašto tradicinės mažosios architektūros
kūrėjų yra Juozas Grabauskas. Gimė
jis 1937 m. Raseinių rajono Armonų kaime. Juozo kūryboje vyrauja
gaivališka ekspresija. Mėgstamiausias medis - ąžuolas. Medį tašo
palikdamas faktūriškus kaltų kirčius. Jo darbai pasklidę po visą
Lietuvą. Raseinių rajone nėra didesnių kapinių, kur nebūtų J.
Grabausko sukurtų paminklų.
1940 m. gimė kitas iškilus Raseinių krašto tautodailininkas Zenonas
Liekis (17). Jis kurį laiką dėstė Telšių taikomosios
dailės technikume, o dabar dirba dailės mokytoju Nemakščių vidurinėje
mokykloje. Sukūrė kryžius Nemakščių rezistentams.
Tašydamas medį naujas apdirbimo technologijas diegia tautodailininkas
Ričardas Ramanauskas. Jos meistrui
padeda išryškinti senąsias šio krašto medžio drožybos tradicijas.
R. Ramanauskas gimė 1962 m. Vilniuje (16). Drožinėja nuo 1975 m. Nuo
1983 m. jis - Lietuvos Tautodailininkų sąjungos narys. 1987 m. išdrožė
pirmąjį kryžių. Dabar jų sukurta jau 35.
Tautodailininkas Gintaras Gaidys mėgsta
drožti šv. Florijono skulptūrėles, nors ir kitų šventųjų
neaplenkia.
Gimė tautodailininkas 1964 m. Panevėžio rajono Švenčiuliškių
kaime. Buivydiškių tarybinio ūkio technikume įsigijo veterinarijos
felčerio specialybę. Lietuvos Tautodailininkų Sąjungos narys nuo 1992
m.
NUORODOS
1. 2. Dr. Jonas Grinius. Lietuvių katalikų
akademija. Metraštis - Roma. 1970 V T. -p.
3. 4. A.Varnas. Lietuvos kryžiai. 194-ios fotografiškai atliktos kryžių
nuotraukos. Pirmoji dalis - Kaunas 1926 m. Autoriaus leidinys.
5. V.Juodakis. Balys Buračas - Vilnius 1971 - P.12, 14, 19.
6. B.Buračas. Ką rūpintojėliai pasakoja. // Geležinkelininkas. 1940
05 01 - P. 130.
7. Lietuvių Liaudies Menas. Mažoji architektūra. - Vilnius. 1990 - P.
331 - 335. Sudarė K. Šešelgis
8. J.Kudirka, V. Milius, A. Vyšniauskaitė. Iš lietuvių kultūros
istorijos. Valstiečių verslai Nr.12- Vilnius. 1983 - P. 86
9. V.Almonaitis. Ką šniokščia Jūros rėvos. - Kaunas- Vilnius 1994 -
p. 143
10. Lietuvos TSR Raseinių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų
katalogas. II leidimas. Vilnius. 1983 m. - P. 52, 49,16,86 a
11. B.Kviklys. Lietuvos bažnyčios Kauno vyskupija. Čikaga, 1980 - 3 T.
P. 407
12. V. Vitkus. Dingę paminklai // Lūšies žvilgsnis. 1999 01 12 Nr. 66
p. 4 - Raseiniai
13. V. Vitkus. Ar neišnyks kryžiai ir koplytėlės? // Žemaičių žemė.
1996 Nr.1 P. 54 - 55.
14. A.Grubliauskas. Paupio miškai // Aitvarai Nr. 10 - Kaunas 1999 - p.
73
15. K.Smilgevičienė. Zigmas Janušaitis. Raseiniai, 1975.
16. G.Giedraitienė. Raseinių krašto tautodailė. 1999, Raseiniai
17. Die ansstellung der volkskunster des kreises von Raseiniai ( Litomen)
in Muhehausen. Raseiniai, 1997
Viktoras
Vitkus
