Liaudies menininkai

 

V I L I U S   O R V I D A S

Parengta pagal Alfredo Širmulio knygą „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai".
 Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999 m. 

Jono Danausko nuotraukos

Orvidų sodyba-muziejus žiemą

 
 
Liaudies menininkas, skulptorius Vilius Orvidas gimė 1952 m. rugpjūčio 18 d. Gargždelės km. (Kretingos r.).
Apdirbti akmenį išmoko iš savo tėvo akmentašio Kazimiero Orvido. Kurį laiką kūrė antkapinius paminklus, o vėliau gimtojoje tėvų sodyboje ėmė formuoti muziejų - dvasinį centrą. Sovietmečiu valdžia jo kūrybiniams sumanymas trukdė, keletą kartų sunaikino tai, kas buvo padaryta. Vėliau, prasidėjus Atgimimui, Viliui kurti pasidarė lengviau, nors jo sodyba tuo laiku Lietuvoje atskirų žmonių vis dar buvo vertinama labai skirtingai.
Didžiausias darbas, formuojant šią sodybą-muziejų-dvasinį centrą, buvo padaryta Gargždelės apylinkėse vykstant melioracijos darbams. Laukai čia nusėti rieduliais. Vilius Orvidas, lankydamas tas vietas, žymėdavo labiausiai jo dėmesį patraukusius akmenis ir, anot jo paties, „gelbėdamas juos“ vežė tuos akmenis į tėvų sodybą, kiekvienam iš jų suteikdamas vienokią ar kitokią funkciją. Dalis akmenų buvo panaudota kuriant kryžius, iš kitų buvo iškaltos skulptūros, antkapiniai paminklai, dar kiti tapdavo sodyboje formuojamų didžiulių mitologinių kompozicijų dalimi.
Jei Viliaus senelis Jonas ir tėvas Kazimieras tašydavo tradicinius kryžius, kartais juos papuošdami plastikos elementais, tai Vilius Orvidas memorialinių paminklų kūrimo srityje išryškėjo kaip savito bražo liaudies skulptorius. Jo sukurti memorialiniai paminklai yra įvairiopi, tačiau jų skulptūrinis dekoras – tik jam vienam būdingo braižo. Jo kūryboje dominuoja savarankiškai interpretuoti krikščioniškieji siužetai bei simboliai. Jo kūriniai pasižymi vientisumu, gebėjimu monumento puošyboje išnaudoti natūraliai susiklosčiusią akmens formą bei jo spalvą. Daugelyje jo sukurtų paminklų ryški plastinių formų disproporcija ir savita dinamika, o grubi tašymo faktūra dar labiau padidina plastikos ekspresyvumą.   
V. Orvido akmeninės ir medžio skulptūros puošia ne tik jo suformuotą Orvidų sodybą-muziejų. Jų nemažai yra įvairiose Lietuvos kapinėse, bažnyčių šventoriuose ir kt.
Orvidų sodyboje daugelį metų lankydavosi, dažnai ir gyvendavo nemažai dvasinės pusiausvyros šiame pasaulyje ieškančių žmonių. Vilius Orvidas suteikdavo jiems pastogę, sudarydavo galimybę grįžti į pilnavertį gyvenimą.
V. Orvidas buvo religingas žmogus. 1989 m. jis priėmė Lietuvos Mažesniųjų brolių pranciškonų vienuolio įžadus pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą.
Mirė V. Orvidas 1992 m. rugpjūčio 5 d. savo paties sukurtoje unikalioje sodyboje-muziejuje. Palaidotas Salantų kapinėse (Kretingos r.).

Viliaus Orvido senelis Jonas Orvidas>>>

Viliaus Orvido tėvas Kazys Orvidas>>>

Daugiau Viliaus Orvido kūrinių pavyzdžių>>>

 

Orvydų sodyboje-muziejuje
 

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine