-
-
- VAIŠNORIS
-
- Garsiausias M. Valančiaus laikų
Varnių ir Luokės apylinkių dievdirbys. Gyveno kartu su broliu
netoli Varnių, prie Lūksto ežero (Palūkstėje, Vožtakių
kaime). Dažniausiai droždavo šiuose kraštuose anuo metu
populiarias Rūpintojėlio, šv. Florijono, šv. Izidoriaus, Dievo
Tėvo skulptūrėles. Jos būdavo skirtos koplytėlėms ir
kryžiams. Droždavo ir dideles skulptūras. Jos būdavo itin
meistriškai padarytos, tad Vaišnorio darbus girdavo ne tik
paprasti kaimiečiai, bet ir kunigai.
- Šventųjų skulptūrėles
Vaišnoris drožti pradėjo jaunystėje ir tuo užsiėmė iki
senatvės. Buvo pripažintas dievdirbys. Daugiausiai iš drožybos
ir duoną pelnydavosi. Uždirbdavo neblogai. Šventųjų
skulptūrėles dažniausiai darydavo pagal užsakymas, bet
droždavo ir šiaip, savo malonumui. Savo skulptūrėles dažną
šventadienį pats prie bažnyčios pardavinėdavo. Kartais
meistras šventoriuje ir savo darbo vietą įsirengdavo. Užsako
kas darbą, valanda-antra, ir jis jau išdrožęs.
- Daug Vaišnorio kūrinių sudegė
per jo sodyboje kilusį gaisrą. Po to jis su broliu persikėlė
gyventi į likusius nesudegusius ūkinius pastatus ir čia vargo
iki amžiaus galo.
- Meistro nuotraukų nėra
išlikusių. Šiuo metu sunku identifikuoti ir Vaišnorio sukurtas
skulptūrėles. Nuo seno Varnių apylinkėje taip jau įprasta
jei kur nors stovi kokia gražesnė, meistriškiau padaryta
šventojo skulptūrėlė, žmonės sako, kad tai Vaišnorio
darbas. Jo skulptūrėlės buvusios labai išraiškingais veidais,
kuriuos jis dažniausiai kurdavo iš natūros. Anot vietos
žmonių, nevengęs šiose skulptūrėlėse ir save įamžinti,
tačiau, kokioje būtent skulptūrėlėje jo portretas
išdrožtas, taip pat jau neįmanoma atsekti.
- Išsamiau apie dievdirbį skaitykite
Vaišnorių Žemaičių vyskupijos muziejaus skaitmeninėje
svetainėje:
- Literatūra:
- 1. B. Buračas. Varnių dievdirbys
Vaišnoris // Naujoji Romuva. 1939 m. birželio mėn. 11 d. Nr.
23, 24. P. 500-501
