Šv. Jackus
(šventė rugpjūčio 17 d.) gyveno 1185 - 1257 m. Gimė Silezijoje
(Lenkija), kilmingoje šeimoje. Studijavo Krokuvoje, Prahoje ir
Bolonijoje. Grįžęs į Lenkiją, įsteigė Krokuvoje pirmąjį
Lenkijoje domininkonų vienuolyną. Vienuolynus įkūrė ir Kijeve,
Dancige. Vėliau dirbo Prūsijoje, tikima, kad ir Lietuvoje bei kitose
Baltijos jūros šalyse, todėl buvo vadinamas šiaurės apaštalu.
Jo gyvenimas apipintas legendomis. Populiariausia legenda pasakoja,
kaip, Kijevą užpuolus totoriams, jis stebuklingai išgelbėjo išnešdamas
iš bažnyčios monstranciją su Švč. Sakramentu ir Dievo Motinos su Kūdikiu
statulą. Lietuvoje šv. Jackaus kultą išplatino vienuoliai
domininkonai.
Lietuvių liaudies skulptūroje
siužetas sutinkamas retai. Šventasis vaizduojamas apsivilkęs
domininkonų ordino drabužiais, dažnai išskusta tonzūra, vienoje rankoje
laikantis monstranciją, kitoje - Dievo Motinos su Kūdikiu skulptūrėlę.
|
|