ŠVENTOJI  KOTRYNA  ALEKSANDRIETĖ

Tekstas parengtas pagal S. Urbonienės straipsnį „Šventųjų moterų vaizdavimas lietuvių liaudies tradicinėje skulptūroje“. LKMA Metraštis, t. 11. Vilnius, 1997

Šv. Kotryna Aleksandrietė, Kotryna (šventė lapkričio 25 d.) gyveno IV a. Aleksandrijoje (Egipte). Buvo kilusi iš aristokratų šeimos, išsilavinimu ir iškalba garsėjusi nuo pat mažens. Patyrusi regėjimą, ji priėmė krikščionių tikėjimą. Romos imperatorius Maksentijus, norėdamas atitraukti Kotryną nuo krikščionybės, pakvietė ją į disputą su 50-čia filosofų. Kotryna laimėjo disputą ir netgi atvertė filosofus į krikščionybę. Kadangi ji neatsisakė Kristaus tikėjimo, imperatorius įsakė pririšti ją prie ratų su smaigais ir sulaužyti jai kaulus. Dievo atsiųstas angelas sulaužęs ratą, išvadavo šventąją. Tuomet ji buvo nukirsdinta.

Lietuvių liaudies skulptūroje ji vaizduojama stovinti, apsirengusi puošniais rūbais, su karūna ant galvos. Vienoje rankoje laikanti palmės šakele, o kita ranka prilaikanti šalia stovintį ratą. Gali būti vaizduojama rankoje laikanti mažą ratą. Atributiką gali papildyti ir kalavijas, laikomas rankoje, tuomet ratas stovi šalia. Ratas gali būti su vinimis ar be jų, sveikas arba sulūžęs. Suknelės dažomos balta, mėlyna spalvomis, dekoruotos taškais, pagražintos aukso apvadais ar plačia raukta apykakle, pečius dažnai gaubia apsiaustas. Gali būti vaizduojama ir su trumpesne tunika virš suknelės.

Šv. Kotryna visuotinai laikoma mokslo ir žinių, filosofų, mokinių ir mokyklų globėja.