Šv. Martynas (šventė
lapkričio 11 d.) gimė Panonijoje (dabartinė Vengrija), gyveno 315-397 m.
370 m. tapo Turo vyskupu. Garsus pamokslininkas, pirmųjų vienuolynų
Prancūzijoje steigėjas, sugriovęs daug pagoniškų šventyklų, turėjęs
didelę įtaką visoje Vakarų Europoje.
Lietuvių liaudies
skulptūroje jo atvaizdas sutinkamas retai. Jis vaizduojamas vilkintis
romėniškais kario rūbais, raitas. Šalia jo stovi raišas elgeta, kuriam
Martynas duoda kardu atpjovęs dalį savo apsiausto. Toks vaizdavimas paremtas
legenda, pagal kurią, tarnaudamas armijoje, Martynas sutiko šąlantį
luošą elgetą ir, pagailėjęs jo, perkirto per pusę savo karišką
apsiaustą ir apsiautė vargšo pečius.
