Skulptūrų siužetai

 

ŠVENTOJO ARKANGELO MYKOLO VAIZDAVIMAS 
LIETUVIŲ LIAUDIES SKULPTŪROJE  

Daiva Beliūnienė

     

    Viršuje:  Mykolas Arkangelas. LDM, LM 152
    Dešinėje: Mykolas Arkangelas. LDM, LM 235

    Danutės Mukienės ir Dalios Sirgedaitės nuotraukos

     
    Šventojo Mykolo Arkangelo interpretacija lietuvių liaudies skulptūroje retai originali, o būdinga krikščioniškai bažnytinei tradicijai ir pasaulėvokai, kurios atrama šio arkangelo vaizdiniams atsirasti buvo Senasis ir Naujasis Testamentai, apokrifiniai bei rabinų raštai. Pagal dangiškąją angelų hierarchiją Mykolas yra galingiausias iš arkangelų (arkangelai - aukštesnio rango angelai susiję su žmonių reikalais), tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, turintis svarbią misiją Dievo garbei ir žmonių labui. Bažnytinė tradicija Mykolui paveda ypatingą visų krikščionių ir bažnyčios globą. Jis yra gailestingasis angelas, Dievui ištikimų žmonių užtarėjas, sergstintis ir vaduojantis tikinčiųjų sielas nuo visokio blogio, piktųjų jėgų, ypač mirties valandą, lydintis vėles į Dangų. Jo vaidmuo svarbus ir lemiant galutinį atskiro žmogaus likimą laikų pabaigoje. Įsivaizduojama, kad šv. Mykolo trimito garsas paskelbs Paskutinio Teismo dieną. Jis dalyvaus Paskutiniame Teisme kaip Dievo valios reiškėjas, kur svers mirusiųjų sielas teisingumo svarstyklėmis pagal gerų ir blogų darbų nuopelnus. Ryškiausias ir talpiausias karingojo Mykolo vaizdinys - Apreiškime Jonui (Apr 12, 7-9). Apokalipsės Mykolas pasirodo kaip dangiškosios kariuomenės vadas ir nugalėtojas eschatologinėje kovoje su blogio jėgomis, pragaro galybe.
    Arkangelo Mykolo ikonografija gana plati ir turtinga, tačiau lietuvių liaudies skulptūroje ji atspindima pasirenkant labiausiai priimtinus ir aktualius aspektus, galbūt, dažniausiai įprastus vaizdinius, matytus bažnyčiose, maldaknygėse, raižiniuose, aplinkumoje, kuriuos dar papildydavo religinių tekstų detalės, kūrėjo fantazija, asmeninis supratimas bei sugebėjimai. Pagal turinį ir prasminį krūvį karingasis arkangelas Mykolas yra ekspresyvi, dinamiška būtybė, tačiau tradicinė lietuvių liaudies skulptūra retai savo plastine forma ir kompoziciniu sprendimu tą ekspresiją atspindi.
    Būtinas visuose ikonografijos variantuose Mykolo atributas yra sparnai, simbolizuojantys galimybę pakilti į dievišką sferą, tapatintis su antgamtinėmis jėgomis. Jie teikia figūrai ypatingą didingumą ir praturtina silueto plastiką. Galingi, platūs, dideli ar įdomiai išraiškingo silueto arkangelo sparnai dažniausiai puošiami detaliai išpjaustinėtomis stilizuotomis plunksnomis. Mykolas lietuvių liaudies skulptūroje paprastai vaizduojamas vienas arba grupėje su piktąja dvasia. Pagrindinės siužetinės temos : Mykolas karys - kovotojas su piktąja dvasia ir jos nugalėtojas; Mykolas, kaip Paskutinio Teismo angelas laikantis Teisingumo svarstykles arba su trimitu. Tačiau įprasta, kad dažnai šios teminės grupės tarpusavyje persipina.
    Mykolas - karys dažniausiai vilki trumpais kario rūbais ar riterio šarvais, vienplaukis, kartais - su kario šalmu ar kryželiu ant galvos. Dažniausiai basas arba avi auliniais batais. Kario drabužiai gali būti detalizuojami drožyba išryškinant stilizuotas šarvų detales arba santūriai apibendrintos plastikos. Šarvuotas Mykolas gali turėti skydą, ietį ar ugnies kalaviją. Kartais krūtinę įstrižai perjuosia skraistės kraštas ar juosta. Šio siužeto Mykolas - kovotojas ir nugalėtojas. Tai liudija po jo kojomis gulintis nugalėtas šėtonas. Dažnai piktoji dvasia turi žmogiškus veido bruožus bei gyvulį primenantį kūną, gyvatės pavidalo uodegą. Šėtonas gali būti prirakintas grandine, kurią laiko arkangelas. Papildomų atributų kovos aplinkai atpažinti paprastai nebūna, tačiau retoje, labiau išplėtotoje kompozicijoje matome liepsnos liežuvius kaip užuominą į pragaro liepsnų erdvę, kurioje vyksta arši kova. Kaip pergalingos kovos ženklas į viršų iškeltoje arkangelo rankoje gali būti kardas arba - retai - vėliava, šaka. Šie atributai suteikia iš esmės statiškoms skulptūroms šiek tiek dinamikos. Tokiose kompozicijose labai dažnai kitoje Mykolo rankoje yra svarstyklės. Jau ankstyvaisiais viduramžiais toks atributų derinys mene buvo žinomas. Vėlyvaisiais viduramžiais Mykolo sielų svėrėjo motyvas buvo labai mėgiamas vaizduojant jį su riterio apranga ir šarvais.
    Svarstykles,kaip Paskutinio Teismo simbolį, įasmeninto teisingumo atributą, tvarkos ir pusiausvyros ženklą laikantis ir mirusiųjų sielas sveriantis Mykolas labiau panašus į angelą negu į karį. Šiame siužete arkangelas paprastai vilki ramiomis klostėmis krintančią ilgą iki žemės suknelę, basas, vienplaukis, kartais ant galvos - stilizuotas kryželiu puoštas šalmas. Bet būna ir trumpu rūbu bei auliniais batais. Dažnai stovi ant postamento statiška poza, santūriai ramia jauno ir gražaus veido išraiška. Svarstyklių Mykolo rankoje lėkštelės būna tuščios ar su mirusiųjų sielų figūrėlėmis kurios kartais tiesiog kaba svarstyklių galuose. Didingai ramios laikysenos, išraiškingos plastikos Mykolo skulptūros su svarstyklėmis vienoje rankoje, kitoje - horizontaliai laikomas kalavijas liepsnos liežuvius primenančiais ašmenimis. Pastarojo tipo arkangelo skulptūros paprastai neturi dramatiškumo, spinduliuoja ramybę.
    Tai išraiškingiausi, populiariausi ir labiausiai paplitę Mykolo siužetai lietuvių liaudies skulptūroje. Tačiau jį galime sutikti ir kaip trimituojantį Paskutinio Teismo angelą ar su trimitu rankoje. Trimituojantis Mykolas dažniausiai vilki trumpu primenančiu marškinėlius drabužiu arba stilizuotus kario rūbus, jo krūtinę juosia plačios juostos įstrižainė, būna basas, vienplaukis arba su šalmu ant galvos. Kitoje rankoje gali laikyti knygą. Kadangi kūrėjo fantazija beribė arkangelas gali būti ir nuogas, pridengtas tik per petį krintančia drobule ar juosta, pūsti trimitą ir laikyti svarstykles. Neįprastoje, Mykolu arkangelu pavadintoje skulptūroje matome vyrą, vilkintį ilgais, lakoniškos apibendrintos formos kunigo rūbus primenančiais darbužiais, vienplaukį , sulenktomis ir į šalis išskėstomis rankomis (be atributų), prie kurio nugaros pritvirtinti nedideli, dar patapyti sparneliai.
    Nežiūrint kovingos šio arkangelo prigimties, jo figūra dažniausiai statiška. Tik retose, gana santūrios išraiškos skulptūrose drožėjui pavyksta išgauti veržlų įspūdį, kad ir iškeltos į viršų rankos judesio pagalba. Mykolas tada atrodo kaip kylantis į dangaus erdves ar ateinantis iš ten. Švento Mykolo arkangelo skulptūros dažniausiai būdavo talpinamos kapinių vartuose, koplytėlėse ir koplyčiose kur jos užimdavo centrinę vietą jei buvo komponuojamos su kitais šventaisiais. 
Literatūra:
1. Jonas Balys. Raštai, t. 1. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998
2. Jonas Burkus. Du pasauliai. Kaunas, „Naujasis lankas“, 1995
3. Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sudarė Dalia Ramonienė. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997
4. ICJ Metford. Krikščionybė: realijos ir legendos. Alma littera, 2001
5. Lietuvių enciklopedija, t. 18. Bostonas, 1959
6. Lietuvių liaudies menas: Skulptūra. Sudarė ir parengė Paulius Galaunė. Kn. 1. Vilnius, „Vaga",1963; kn. 2. Vilnius, „Vaga“, 1965
7. Marija Matušakaitė. Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje. Baltos lankos, 1998
8. Rimantas Meškėnas. Dievo meilės pasiuntiniai arba kaip atpažinti angelą / Sandora, 2000, Nr. 7-8, p. 24-28
9. Alė Počiulpaitė. Apvaizda, Adomas ir Ieva, šventoji šeima… / Liaudies kultūra. 1991, Nr. 4, p. 41
10. Religijotyros žodynas. Vilnius, „Mintis“, 1992, p. 249
11. Angelė Vyšniauskaitė. Mūsų metai ir šventės. Kaunas, 1993
12. Peter Lamborn Wilson. Angels, Pantheon Books. New York, 1980
13. The Bible and the Saints, G. Duchet-Suchaux M. Pastoureau, Flamarion. Paris, New York, p. 243-244.

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine