JĖZUS IŠ NAZARETO

„Jėzaus Nazariečio“ siužetas vienas iš populiariausių Kristaus atvaizdų liaudies kūryboje. Labiausiai jis paplito XIX a. ir XX a. pradžioje. Populiarumu jį pralenkia tik „Nukryžiuotasis“ ir „Rūpintojėlis“. „Jėzaus Nazariečio“ skulptūrėlių buvo gausu ne tik bažnyčiose, bet ir mediniuose kryžiuose, koplytstulpiuose, koplytėlėse. Šis siužetas vaizduojamas ir reljefuose. Liaudies meistrų darbuose Jėzus Nazarietis paprastai labai artimas „Antakalnio Jėzui“, kurio kopijas liaudies meistrai galėdavo pamatyti bažnyčiose. Tautodailininkai perėmė siužeto frontalią pozą ir simetrišką kompoziciją. Tačiau liaudies skulptūroms nebūdingi natūralistiniai elementai, tokie kaip drabužiai, tik rankos dažniausiai surišamos tikra virve. Kitokios ir Nazariečio veido išraiškos. Didesnioji liaudiškų statulėlių dalis sukurta ne pagal konkretų pavyzdį, o pagal laikui bėgant susiformavusį tradicinį siužetą, kuris vis labiau tolo nuo prototipo, ir artėjo prie įprastinio liaudiško šventųjų vaizdavimo stiliaus.
„Jėzaus Nazariečio“ statulėlės paplitusios visoje Lietuvoje. Daugiausia tokių darbų randama Aukštaitijoje (ypač Vilniaus apylinkėse) ir Žemaitijoje, kiek mažiau Suvalkijoje ir Dzūkijoje. „Jėzaus Nazariečio“ siužetą mėgo tokie žymūs Lietuvos tautodailininkai kaip J. Danauskas ir V. Svirskis.

 

Parengta pagal Regimantės Stankevičienės straipsnį „Antakalnio Jėzaus“skulptūra ir jos poveikis religinei Lietuvos dailei“

Danutės Mukienės nuotraukoje – „Nazarietis“. Nežinomas XIX a. liaudies skulptorius. Lietuvos dailės muziejaus rinkinys LDM, LM 65