ŠV. FLORIJONAS

Šv. Florijonas (šventė gegužės 4 d.) buvo romėnų karys, atsivertęs į krikščionybę ir už tai nukankintas apie 304-uosius metus Šv. Florijonas garsėjo stebuklingai vienu kibiru vandens užgesinęs degantį namą. Mirė ne savo mirtimi - buvo pririštas prie girnapustės ir įmestas į Ennso upę Austrijoje. Šv. Florijonas laikomas gelbėtoju nuo gaisrų bei Austrijos globėju.
Lietuvoje šis šventasis dar vadinamas Flioreliu, Fliureliu, Flurijonu. Jo atvaizdai labai populiarūs lietuvių liaudies skulptūroje. Šis siužetas ypač dažnas Žemaitijoje. Šv. Florijono statulėlės statomos aukštai, dažniausiai ant stulpo. Žmonės tiki, kad jis saugo nuo gaisro. Šis šventasis vaizduojamas kaip romėnų karys, gesinantis degantį namą. Šv. Florijonas rankoje laiko vėliavą su kryžiumi, ant galvos yra užsidėjęs šalmą. Dažnai greta jo skulptūros būna ir namelis, tačiau kartais šventasis pavaizduotas tik su kibiru vandens.

Tekstą parengė Daiva Biekštaitė
Danutės Mukienės nuotraukoje – Šv. Florijonas. Skulptūra iš 
Lietuvos dailės muziejaus rinkinio, Lv 89 20, Lv 89 26