|
Šv. Veronika
(šventė vasario 4 d.). Pasak legendos, Veronika (iš pradžių vadinta
Serapija), gyvenusi Jeruzalėje. Kai Jėzus nešė kryžių į Golgotą,
ji drobule nušluostė jo veidą. Drobulėje likęs Kristaus veido
atspaudas, vadinamas veraikonu (lot. vera icon - tikras
atvaizdas). Iš to kilęs ir Veronikos vardas.
Lietuvių liaudies skulptūroje
Veronika vaizduojama viena, arba - Kryžiaus kelio šeštojoje
stotyje Kristaus susitikimas su šv. Veronika.
Šventoji vaizduojama stovinti, rankose laikanti drobulę su Kristaus
veido atspaudu, dažniausiai išdrožtu reljefiškai. Šv. Veronikos rūbai
paprasti: ilga (raudona, ruda ar mėlyna) suknelė, kartais pagražinta
raukta apykakle. Galvą visuomet gaubia skraistė ar skara, kartais
primenanti tradicinį nuometą. Pečius gali gobti apsiaustas (retai).
Vienu atveju Veronika vaizduojama klūpanti, prieš save rankose
laikanti dubenį su Kristaus veido atvaizdu vandenyje (LDM LM
1007). Kryžiaus kelio šeštojoje stotyje Veronika
vaizduojama stovinti ar klūpanti, rankose laikanti drobulę su Kristaus
veido atvaizdu. Priešais ją - nešantis kryžių arba parpuolęs po
juo Kristus.
Šv. Veronika visuotinai buvo laikoma skalbėjų,
dabar - fotografų globėja.
|