ŠV. DOMINYKAS

 

Šv. Dominykas (šventė rugpjūčio 8 d.) – domininkonų ordino įkūrėjas, garsus misionierius, pamokslininkas gyvenęs 1170-1221 metais. Jis buvo Šv. Pranciškaus draugas ir pasekėjas. Šv. Dominykas pagarsėjo kaip eretiškų knygų degintojas ir kovotojas su eretikais.  Pietų Prancūzijoje rožinio malda ir atgaila nugalėjo eretikus albigiečius. Jis laikomas ir rožinio įkūrėju. Šv. Dominykas laikomas pirmuoju ordinų kūrėju, kuris į savo konstituciją įrašė mokslo būtinumą.
Šis šventasis garsėjo stebuklais. Pasak legendos jis prikėlė iš numirusiųjų kardinolo sūnėną, o angelai kartą jam atnešė duonos. 
Šv. Dominykas mirė ir buvo palaidotas Bolonijoje, šventuoju paskelbtas 1234 metais.
Šventasis mene vaizduojamas su vienuolio drabužiais: balta tunika, apsisiautęs juodą kapą, prie kairio šono rožinis. Dažniausiai Šv. Dominykas vienoje rankoje laiko leliją, kitoje – knygą, kartais ir duonos kepaliuką. Jam prie kojų guli šuo su liepsnojančiu deglu (pasaulinės pamokslininko misijos simbolis).

Tekstą parengė Daiva Biekštaitė
Danutės Mukienės nuotrauka. Nežinomas XIX a. I p. liaudies skulptorius. 
„Šv. Dominykas“. Sablauskių k., Akmenės r. LDM, LM 2557