Kašėtų kaimas šiuo metu
sena, nykstanti, tačiau turistų gana dažnai lankoma gyvenvietė
Varėnos rajone, Kaniavos apylinkėse, prie Uosupio ir Ūlos upių.
Gyvenvietę iš visų pusių juosia pušynai. Netoli nuo čia Bliūdelio
ir Mačiulos ežerai. Kašėtų kaimas gatvinis. Iš Kašėtų kapinėse
išlikusių antkapinių paminklų užrašų matyti, kad nuo seno šiose
vietose gyveno Kašėtos.
Dauguma pastatų yra išlaikę tradicinės dzūkų kaimo architektūros
bruožus. Mažosios architektūros pavyzdžių gyvenvietėje likę
nedaug kapinėse (jos pačioje gyvenvietėje) rymo keletas senų kryžių.
Dažniausiai jie aukšti, turintys po dvi paprastos formos pritvirtintas
koplytėlės. Skulptūrėlės ne medinės (senųjų jau nelikę arba
jos pakeistos naujai padarytomis). Kapinėse yra keletas ir žemų
medinių kryžių, kurie statyti kaip antkapiniai paminklai.
Kašėtų apylinkės gerai žinomos archeologams. XIX a. pabaigoje - XX
a. pradžioje Kašėtas tyrinėjo Vandalinas Šukevičius. Jis čia rado
nemažai vertingų archeologinių radinių, kuriuos perdavė Leningrado
ermitažui, Krokuvos mokslų akademijai ir tuo laikotarpiu gyvavusiai
Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
Nuo 1953 m. Kašėtų apylinkes tyrinėjo ir Lietuvos istorijos
instituto archeologai. Jie čia aptiko gana nemažai vėlyvojo
paleolito, žalvario amžiaus radinių, datuojamų IX-II tūkstantmečiu
prieš Kristų. Išaiškinta daugiau negu 20 pavienių akmens amžiaus
stovyklaviečių ir gyvenviečių.
