(Tinklapis
tvarkomas) LIETUVIŲ
LIAUDIES TRADICINĖ SKULPTŪRA
Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
I dalis
Pirmą
kartą tekstas publikuotas Liaudies kultūros žurnale. 1995 m. Nr.
1, p. 5-17
Teksto autorė Akvilė Mikėnaitė.
Nuotraukos iš leidinio
- Liaudies kūryba yra ne tik
pradedamasis etapas istorinėje meno raidoje: ji yra kartu ir ta
neišsenkančioji gyvoji versinė, iš kurios individualinė
kūryba semia vis naujų ir naujų jėgų. V.
Sezemanas.
(Estetika. V, 1970. - P. 356)
-
- Tradicinė lietuvių liaudies skulptūra, paprastai
vadinama dievukais, smutkeliais, statulėlėmis, šventuolėliais,
yra viena iš vaizdinės dailės šakų, kuri lietuvių liaudies mene
užima reikšmingą vietą. Liaudies skulptūra Lietuvoje buvo
plačiai paplitusi XIX-XX a. pradžioje ir iki mūsų laikų
daugiausia išlikusi Žemaitijoje. Seniausi skulptūrų pavyzdžiai
yra žinomi iš XVIII a. pab. -XIX a. pradžios.
- Iš visų vaizdinės dailės šakų tradicinė
liaudies skulptūra išsiskiria gausumu, plastinių formų turtingumu,
jų įvairove, vidiniu išraiškingumu, dvasingumu. Liaudies
skulptūra, susiformavusi Lietuvos kaime, paplito po miškus, laukus,
pakeles, kapines, sodybas kaip religinis, bet ne kaip bažnytinis
menas. Į bažnyčias ji buvo neįsileidžiama.
- Lietuvos dailės muziejaus meno skyriuje liaudies
skulptūra pradėta kaupti ir komplektuoti nuo 1944 m. pabaigos. (Po
Antrojo pasaulinio karo Vilniaus dailės muziejaus dabartinio
Lietuvos dailės muziejaus patalpose 1944 m. pabaigoje buvo rasti
pavieniai be jokių ženklų arba šifru BM ir numeriais pažymėti
eksponatai. Šifrai BM greičiausiai buvusio Kauno bažnytinio meno
muziejaus inventorių knygų bei sąrašų, nes keletas jų buvo
reprodukuota 1935 m. ir 1939 m. Bažnytinio meno muziejaus
leidiniuose. Tačiau po karo šių knygų bei kitų dokumentų
neradus, kol kas lieka nežinomos skulptūros radimo vietovės bei
kiti duomenys. Keletas skulptūrų buvo perimta iš Vilniaus
valstybinio dailės instituto (dabartinės Dailės akademijos),
Lietuvos dailininkų sąjungos. Be to, skulptūrų įsigyta iš.
pavienių asmenų per buvusią LTSR kultūros ministeriją, meno
vertybių pirkimo ekspertų komisiją. Be to, liaudies skulptūrų
rinkinių įsigyta iš pavienių asmenų: R. Jakimavičiaus, J.
Vaičio, J. Mikėno, J. Petrulio, A. Griciaus, VI. Miškinio ir kt.
Tačiau daugiausia skulptūrų surinkta muziejaus organizuotose
ekspedicijose.) Muziejuje saugomos tradicinės lietuvių liaudies
skulptūros rinkinys atstovauja XIX a. ir XX a. pirmajai pusei.
Didesnė skulptūrų dalis įgyta Žemaitijoje, mažiausiai
dievdirbių darbų turime iš Suvalkijos ir Dzūkijos. Muziejaus
rinkiniuose yra daugiau kaip tūkstantis tradicinių skulptūrų. Jų
būklė įvairi. Greta gerai išsilaikiusių skulptūrėlių dalis
nebeturi atributų, apiblukus jų polichromija, sueižėjęs
paviršius. Medis negalėjo atsispirti prieš laiko slinktį. Iš
natūroje buvusių grupinių kompozicijų į muziejaus rinkinius
pateko pavienių skulptūrų. Ne visų skulptūrų radimo vietovės ir
kiti duomenys žinomi.
- NUORODOS:
- 1. Čiurlionis M. K. // Lietuvos žinios. - 1908. -
Nr. 862.
- 2. Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai
Lietuvos archeologijos duomenimis (XV-XVIII a.) // Senieji tikėjimai
naujausių tyrinėjimų šviesoje. - V, 1971. - P. 17.
- 3. Galaunė P. Lietuvių liaudies menas. - Kaunas,
1930.
- 4. KancedikasA. Litovskaja narodnaja skulptūra. -
Moskva, 1974.
- 5. Širmulis A. Prielaidos lietuvių skulptūros
ištakoms išaiškinti // Muziejai ir paminklai. - 1983. - Nr. 5.
- 6. Dundulienė P. Medžiai senovės lietuvių
tikėjimuose. - V, 1979.
- 7. Jurginis J. Pagonybės ir krikščionybės
santykiai Lietuvoje. - V, 1976.
- 8. Galaunė P. Apie lietuvių liaudies skulptūrą //
Kūryba. - V., 1974. - II.
9. Lietuvių kryžiai. - V., 1912 / Iš lotynų kalbos vertė J.
Maceika.
- 10. Baltrušartis J. Lietuvių liaudies skulptūra //
Mokslas ir gyvenimas. - 1991. - Nr. 4.
- 11. Wołonczewskis M. K. Žemajtiu Wiskupiste. -V.,
1848. - Dalis II.
- 12. Jucevičius L. Raštai. - V, 1959.
- 13. Brensztejn M. Kryze i kapliczki Žmudzki //
Materialy do sztuki ludowej na Litwie. - Kroków, 1906.
- 14. JakštasA. Keletas žodžių apie mūsų
kryžius. // Židinys. - 1935. - IV. 8-9.
- 15. Jasėnas K. Visuotinė meno istorija. - Mintauja,
1937. - III t.
- 16. Končius Ig. Žemaičių padangės kryžių ir
koplytėlių statistika // Soter.-1953.-Nr. 2 (17).
- 17. Buračas B. Dievdirbys Jonas Orvidas// Naujoji
Romuva. - Kaunas, 1939. - Nr. 16(438).
- 18. Lietuvos istorija. -V, 1957. - T. 1.
- 19. Kostkevičiūtė I. Vincas Svirskis. - V, 1966.
- 20. Galaunė P. Lietuvių liaudies skulptūros
problemos. - K., 1932.
- 21. Vorobjovas M. Mūsų dievukai ir jų vertinimas.
// Lietuvos Aidas. Kultūros priedas. - 1939. - Nr. 194-196.
- 22. Mykolaitis-Putinas V. Mano mėnesiai.
Rūpintojėlis. - V, 1973.
- 23. Mūsų tautosaka. IX k. - Kaunas, 1935.
- 24. Balys J. Lietuvių liaudies sakmės. - Kaunas.,
1940.
- 25. Baltrušaitis J. Skulptūra. // Menotyra. - 1994.
- Nr. - 1.
|