-
Jeronimas Rumša - XIX a. pabaigos -
XX a. pradžios Klaipėdos rajono dievdirbys. Spėjama, kad jis
galėjo gyventi 1963-1911 metais. Švėkšnoje buvo baigęs dvi
pradinės mokyklos klases. Duoną pelnėsi iš batsiuvio, dailidės,
šaltkalvio darbo.
Daugiausiai J. Rumšos sukurtų
šventųjų skulptūrėlių būta Veiviržėnų apylinkėse.
Menotyrininkai jo kūrybą lygina su
kito minėtu laikotarpiu tose pačiose apylinkėse gyvenusio ir
kūrusio dievdirbio - J. Piauloko - darbais.
J. Rumša žinomas ir kaip uždraustos
lietuviškos spaudos platintojas.
Nuo 1904 m. gyveno Rietave, grojo
Oginskio orkestre. Jis dalyvavo ir 1905-1907 m. revoliucijoje.
Tyrinėjant jo identifikuotus darbus,
matyti, kad J. Rumša darė labiausiai šiame krašte populiarių
šventųjų skulptūrėles - šv. Jurgio, šv. Florijono, Marijos
Maloningosios ir kt..
Zita Žemaitytė, publikacijoje Senoji
Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai (Dailėtyra. V.:
Vaga, 1981. P. 255) analizuodama J. Rumšos kūrybą, rašo:
J. Rumša remiasi ikonografijoje vyravusiu vaizdavimu. Jo
skulptūros panėši į gipsines, pradėtas platinti Lietuvoje XX a.
trečiajame dešimtmetyje. Įdomiausias iš minėtų darbų yra Šv.
Jurgis. Meistras jį traktuoja dekoratyviai: ištęsto liemens
žirgas priekinėmis kojomis remiasi į sparnuoto labai
apibendrintų formų slibino galvą. Čia stipriai jaučiama
liaudiška mąstysena, deformacija. Karalaitės figūra, kuri
paprastai šios temos interpretacijoje vaidina lygiareikšmį
vaidmenį, čia yra visai mažutė (25 cm) palyginti su raitelio
figūra (45 cm), ir pastatyta ant atskiro stovelio; ji neturi
psichologinio ryšio su kūrinio visuma. Menininkui, matyt, buvo
svarbu sustatyti visus reikalingus šiai temai komponentus. Kaip
juos sujungti į vieną visumą, jis negalvojo. Skulptūros
nuspalvintos baltais, juodais, raudonais, aliejiniais dažais.
Literatūra:
1. Zita Žemaitytė. Senoji
Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai. Dailėtyra. V.:
Vaga, 1981. P. 224-255
2. J. Petrulis. Jeronimas Rumša.
Kraštotyra. V., 1963. P. 106-108
