- 1 Išsamiau žr.: Jung C.G. The
Structure and Dynaics of the Psyche. - Princeton University Press,
1981; Psichoanalizė ir filosofija. Rinktinė. - Vilnius, 1999;
- 2 Plačiau žr.: Genon R. Simvoly
sviaščiennoj nauki, Moskva, 1997; M.Eliade, Šventybė
ir pasaulietiškumas, Vilnius, Mintis, 1997; Amžinojo sugrįžimo
mitas. Archetipai ir kartotė, Vilnius, 1996; Seyyed
Hossein Nasr. Kas yra tradicija // LK, 1995, Nr. 5, p. 51 -
60.
- 3 Seyyed Hossein Nasr. Kas yra
tradicija // LK, 1995, Nr. 5, p. 52 -54.
- 4 Plačiau žr.: A.Čepaitienė,
Etniškumas ir stereotipų modeliavimas. Lietuvos patirtis // LK,
1995, nr. 5, p. 10;
- 5 Plačiau žr.: J.Baltrušaitis,
Visuotinė meno istorija, Kaunas, Šviesa, 1992, t. 2, p. 9 - 14;
J.Keller, Katolicyzm // Zarys dziejow religii. - ISKRY - Warszawa,
1988, s. 628 - 689; A.Kajackas, Bažnyčia liturgijoje. Liturgijos
raida istorijoje LKC, 1998, p. 26 - 27 ir kt.
- 6 Tokie procesai vyko daugelyje
šalių: ankstyvaisiais viduramžiais Romos Bažnyčios
provincijose - germanų, skandinavų kraštuose krikščionybė
platinama iki XI a., kur dar stipri archainė tradicija įtakojo
tam tikrų archetipų įsiliejimą į katalikų religijos
vaizdinių sistemą. Vėlesniais - ispanų invazijos laikais,
senųjų vietinių ir krikščioniškųjų kultų adaptacija vyko
Centrinės bei Lotynų Amerikos tautų tarpe ir kt. / M.Jučas.,
Krikščionybės kelias į Lietuvą, Vilnius, Baltos lankos, 2000,
p. 21 - 22; J.Keller, min.veikl., p. 680 -684;
- 7 Šiuo aspektu ypač vertingi
Žemaitijos vyskupo M.Valančiaus pastebėjimai, kuriuose
nurodoma, kad žemaičių liaudis (...) nuo katalikų tikybos
priėmimo dienos iki šiol tiek giliai yra apimta jos dvasios, kad
visas svarbiausias savo gyvenimo minutes stengiasi įamžinti
religiniu aktu, atskleidžiant vidinį savo įsitikinimą, jog
visi vykstantys jo srityje įvykiai turi būti priskirti
Aukščiausiojo kūrybos pirštui. Dėl šios priežasties nuo
seno pas ją yra pagirtinas paprotys dažnai kviesti dvasininkus
įvairaus pobūdžio šventinimams, pavyzdžiui, naujai pastatytų
namų bei statinių, paruoštų sėjai laukų bei daržų ir kt.
/ K.Misius, Rusijos caro valdžios požiūris į kryžius
Lietuvoje // LK, 1995, Nr. 1, p. 41
- 8 A.Mikėnaitė, Lietuvių liaudies
tradicinė skulptūra: iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
//LK, 1995, 1, p. 5;
- 9 P.Galaunė, Lietuvių liaudies
menas, Kaunas, 1930, p.101
- 10 M.Eliade, Šventybė ir
pasaulietiškumas.....p., 15 - 16;
- 11 Šią traktuotę patvirtinantys
faktiniai duomenys pateikiami etnografinėse studijose:. Pl. žr.:
Kišonaitė J. Kaimo erdvė // LK, 1995, Nr. 5, p. 30-40;
V.Milius. Kryžiai ir koplytėlės lietuvių liaudies papročiuose
// Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, XI, Vilnius,
1997, p. 207-215.
- 12 Apie paminklų gausumą rašė
V.Šukevičius, kad XIX a. pradžioje Vilniaus apylinkių
kapinėse buvo tiek daug kryžių, kad neliko vietos nei medeliui,
nei krūmeliui pasodinti. Panašią mintį apie Žemaitiją
pakartoja ir L.Jucevičius. Žr.: W.Szukiewicz. Krzyze zdobne w
gubernji Wileskiej. Wisla. 1903, t. XVII, p.700;
L.Jucevičius, Raštai, Vilnius, 1959, p. 368.
- 13 Plačiau žr.: J.Kišonaitė,
min. str., A.Vyšniauskaitė, Lietuvio namai, Vilnius, 1999 ir kt.
- 14 A.Mikėnaitė, min. str., p. 6.
- 15 Starkov V. F. Primetnyje kresty // Očerki
istorii osvojenija Arktiki. T.2, ser.: Rossija i severo -
vostočnyj prochod, Moskva, RMA, 2001, s. 84 - 91; Gemp K. P., Vydajuščyjsia
pamiatnik istorii pomorskovo moreplavanija XVIII stoletija,
Leninigrad, 1980.
- 16 M.Eliade, Šventybė...p, 23.
- 17 A.Mierzynski, Mythologiae
lithuanicae monumenta // Zrodla do mytologii litewskej od Tacyta
do konca XIII weku, II t., - Warszawa, 1896;W.Szukiewicz, Krzyze
zdobne w gubernji Wilenskej // Wisla, Krokuva, 1903;
J.Baltrušaitis, Lithuanian Folk Art. - Miunchen, 1948, p. 37;
J.Basanavičius, Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje //
Įžanga A.Jaroševičiaus Lietuvių kryžiai, Vilnius,
1912; P.Galaunė, Lietuvių liaudies menas, Kaunas, 1930;
M.Gimbutienė, Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene,
Kaunas, 1984; Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra
(sud. ir pratarmės aut. K.Šešelgis), kn. 2, 1971 ir kt.
- 18 A.Mažiulis, Mūsų kryžių
kilmė // Draugas, 1955, liepos 30d., Kultūros priedas, p.1;
J.Grinius, Lietuvių kryžiai ir koplytėlės // LK, 1993, nr.2,
p. 40 - 45; J.Perkovskis, Žemaičių liaudies ornamentas: forma
ir simbolika., Vilnius, 1999;
- 19 Ankstyviausi tokio vaizdinio pvz.
sutinkami uolų piešiniuose Prancūzijoje ir kt., taip pat
įvairiose taip vadinamose pirmykštėse gentyse (Afrikoje ir kt.)
// V.Bagdanavičius MIC, Lietuviško koplytstulpio genezės
klausimu // Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra, Vilnius,
1992, p.78 - 88.; taip pat žr.: Pasaulio religijos, Vilnius,
1999.
- 20 Sunku pasakyti, ar
ikikrikščioniškoje baltų kultūroje buvo dedamos skulptūros,
ar naudojami kitokie sakraliniai objektai, tačiau iki XX a. pab.
išlikę aukų dėjimo bei religinių procesijų ritualai
patvirtina šią paminklų sakralinę funkcijos ir turinio
tapatumą.
- 21 P.Galaunė, Lietuvių liaudies
menas, Kaunas, 1930, P. 110
- 22 Ten pat., p. 133.
- 23 Religijotyros žodynas, Vilnius,
Mintis, 1991, p. 206; KIŽ, Vilnius, VDA, 1997, p. 167 ir kt.;
- 24 J.Perkovskis, Žemaičių
liaudies ornamentas: forma ir simbolika., Vilnius, 1999, p.78;
- 25 V.Bagdanavičius MIC, min.str.,
p.78 - 88.; P.Dundulienė, Gyvybės medis lietuvių liaudies mene
ir tautosakoje, Kaunas, 1994; M.Gimbutienė, Senovinė simbolika
lietuvių liaudies mene, Vilnius, 1994
- 26 M.Gimbutienė, min. veikl.;
J.Zabulytė, XIX a. pab. - XX a. pab. geležiniai antkapiniai
kryžiai: Gyvybės medžio tradicijos aspektas (pranešimas
mokslinėje konferencijoje Simbolis lietuvių kultūroje,
Vilnius, 1999. 10. 27)
- 27 B.Buračas, Dievdirbys Jonas
Orvidas // Naujoji Romuva, Kaunas, 1939, Nr. 16 (438), p 353.
- 28 Tradicinio požiūrio dominavimą
savitai patvirtina Žemaitijos vyskupo M.Paliulionio rašte
generalgubernatoriui pateikiama geležinių kryžių sakralinio
vaidmens motyvacija, kad (...) skirtingų medžiagų naudojimas
statant kryžius neprieštarauja Romos katalikų bažnyčios
taisyklėms, o priešingai - patvirtinama bažnyčios praktika,
kadangi Romos katalikų bažnyčiose kartu su mediniais kryžiais
pasitaiko ir metalinių, beje, pastarųjų netgi daugiau //
K.Misius, min. str., p. 46.
- 29 K.Misius, min. str., p. 45
- 30 L.Jucewicz, Rysy Žmujdzi. Wilno,
1840; Wspomnienia Zmujdzi. Wilno, 1842; A.Römer, Ubiore wloscian
i krzyze na Zmujdzi // Tygodnik Ilustrowany., 1860, Nr. 40.
- 31 1426 m. Zambijos vyskupas Mykolas
Jungė nurodė, kad antkapinius paminklus (cruces)
draudžiama statyti, o pastatytus reikia sunaikinti. //
W.Mannhardt. Letto-Preussische Gotterlenhre . Riga, 1936, p.
157-160. Kaimo dievdirbių skulptūras ir su jomis susijusius
paminklus draudė statyti ir Žemaitijos vyskupas A. Tiškevičius
1752 m. // Synodus dioccesis Mednicensis seu Samogitiae. Vinae,
1752, p. 13.
- 32 Purvinienė M., Purvinas M.
Klaipėdos krašto metaliniai lieti antkapiniai kryžiai //
Kultūros paminklai, 4 , Vilnius, 1997, p.182-191.
- 33 Apie šio laikotarpio Latvijos
bei Estijos istorinę situaciją plačiau žiūrėti: A.J.Greimas,
S.Žukas, Lietuva Pabaltijy: istorijos ir kultūros bruožai,
Vilnius, 1993.
- 34 K.Misius, min str., p. 41.
- 35 Ten pat., p. 44-45.
- 36 Šiuo atveju kalbama apie
Vilniaus ir Kauno gubernijas / K.Misius, min. str., p. 42
- 37 K.Misius , min. str., p. 42
- 38 Ten pat.,p. 45
- 39 Ten pat, p. 46
- 40 Pl. žr: J.Zabulytė -
Sapijanskienė, XIX a. pab. - XX a. pr. geležiniai antkapiniai
kryžiai: kilmės ir paplitimo klausimai. // LK, 2000 Nr. 5., p.
27 - 35
- 41 M.Purvinienė, M.Purvinas, min.
str., p. 182-184
- 42 TLE, Vilnius, 1986, t. 2, p. 301
- 43 A.Šliogeris, Klasikinės
tradicijos mirtis // LK, 1994, Nr., p. 7
- 44 Lietuvių liaudies menas. Mažoji
architektūra, (sud. ir pratarmės aut. K.Šešelgis), kn. 2,
1971, p.12
- 45 I.Končius, Žemaičių padangės
kryžių ir koplytėlių statistika // Soter, 1953, nr. 2(17), p.
68.
- 46 J.Perkovskis, Žemaičių
liaudies ornamentas: forma ir simbolika., Vilnius, 1999, p.71.
- 47 Lietuvių liaudies menas. Mažoji
architektūra (sud. ir pratarmės aut. K. Šešelgis), kn. 2,
1971, p.12
- 48 Šią interpretaciją iliustruoja
Antano Tamošaičio kūryba.
- 49 Pl. žr.: Lietuvos sakralinės
dailės katalogas,Vilnius, 1996; 1998.;
- 50 Ivanov V.V., Toporov V. N., Issledovanija
v oblasti slavienskich drevnostei, Moskva, 1974; Ivanov V.V.,
Lingvističeskije marerialy k rekonstrukcii pogrebalnych tekstov
v baltijskoj tradicii // Balto - slavianskije
issledovanija, Moskva, 1987, s. 3 - 10 ir kt.
- 987, p. 3 - 10 ir kt.
- 51 N.Vėlius, Chtoniškasis
lietuvių mitologijos pasaulis. Folklorinio velnio analizė,
Vilnius, 1987; G.Beresnevičius, Sielos fenomenologijos įvadas //
Lietuvių kultūros tyrinėjimai, Vilnius, 1995, p. 49 - 140;
Protėvių vėlių kultas. Vėlių maitinimas // LK, 1996, Nr. 1,
p. 14 - 16.
- 52 E.Leach, A.J.Greimas, Rytual I
narracja, Warzawa, 1989, p. 31.
- 53 Lietuvių liaudies menas. Mažoji
architektūra, (sud. K.Šešelgis), 2 kn., Vilnius, 1990, p. 8.
Tai ir rodo kraštotyrininko K.Blažio pateikti duomenys, kad
vėlesnius geležinius kryžius užsakydavo pagal jau stovinčius
kapinėse arba prašydavo pridėti naujų puošybos elementų,
kuriuos atrinkdavo iš meistro pasiūlytų kartoninių ruošinių
/ K.Blažys, Kapčiamiesčio kryžiai // LK, 1994, Nr.5, p. 55 -
56. Analogiškus faktus pateikė ir kalvis Bernotas Dominykas (g.
1914m.) // iš autorės pokalbio 1989 03 10. Remiantis nors ir
negausiais faktais, vis tik galima teigti, kad ir ankstesniais
laikais paminklų užsakovai pasirinkdavo konkrečias formas,
dekoro motyvus, o svetimtaučiai meistrai prisitaikydavo prie
vietinių tradicijų.
- 54 Remdamasis K.G.Jungu,
reinkarnacijos terminą G.Beresnevičius taiko tik sielos
perėjimo į žmogaus kūną atvejui. // G.Beresnevičius, Dausos,
Taura, Vilnius, 1990, p. 38.
- 55 G.Beresnevičius, Dausos..., p.
61.
- 56 A.Juška, Lietuviškos dainos,
Vilnius, III 1189/1.
- 57 J.Balys, Lietuvių liaudies
pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. Chicago:
Lietuvių tautinis akademinis sambūris, 1966, p. 86.
- 58 A.Juška, min. veikl., III
1260/2,10.
- 59 J.Balys, min. veikl., p. 65 - 69.
- 60 Tailor V. E., Pervobytnaja kultura,
Moskva, 1989, s. 374 - 375
- 61 P.Šmits, Latvių mitologija //
LK, 2002, Nr. 4, p. 62;
- 62 H.Turneris, Dvasių pasaulis //
Pasaulio religijos, Vilnius, 1999, p.131.
- 63 B.Buračas, Pasakojimai ir
padavimai,Vilnius, 1996, p.42.; N.Marcinkevičienė, Žmonės -
apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą // LK , 1997, Nr. 5, p.20.
- 64 J.Basanavičius, Iš gyvenimo
lietuviškų vėlių bei velnių. Chicago, 1903, LXIX.;
N.Marcinkevičienė, min.str., p. 19.
- 65 B.E.Tailor, min. veikl., p 374 -
375;.
- 66 P.Dundulienė, Gyvybės medis
lietuvių liaudies mene ir tautosakoje, Kaunas, 1994, p.55;
V.Vyčinas, Didžiosios Deivės epocha, Vilnius, 1994, p. 129.
- 67 Toporov V. N, Drevo žizni, MNM,
Moskva, t.1, 1997, s. 396 - 397; Drevo mirovoje, MNM, Moskva,
t.1, 1997, s. 398-406.
- 68 A.Niunkaitė - Račiūnienė,
Pasaulio medžio simbolika žydų ritualiniame mene // Logos,
2000/21, p.143.
- 69 W.Metzas, Nušvitusysis Buda:
budizmas // Pasaulio religijos, Vilnius, 1999, p. 244.
- 70 Plačiau apie tai: ME, t. 1,
Vilnius, 1997, p.12 - 13; 299 - 300; 313 - 317; ME, t.2, Vilnius,
1999, p. 359 - 364; B.E.Tailor, min. veikl., p. 256 - 372.
- 71 ME, T. 2, Vilnius, 1999, p. 21.
- 72 Kaip nurodo M.Gimbutienė ir
P.Dundulienė, XVIII, XIX ir XX a. pranešimuose nuolat šventi
ąžuolai, liepos, eglės. // M.Gimbutienė, Senovinė simbolika
,
p. 60 - 61; P.Dundulienė, Gyvybės medis..., p. 55.
- 73 J. Perkovskis, Žemaičių
liaudies meno ornamentai: forma ir simbolika, Vilnius,
1999, p. 81 (nuoroda 13).
- 74 G.Beresnevičius, Sielos
fenomenologijos..., p.61; Latvių mitologija // ME, t.2, Vilnius,
1999, p.180; P.Šmits, min. str., p. 64
- 75 G.Beresnevičius, Dausos
, p.
44.
- 76 Pl. žr.: A.Vyšniauskaitė,
Lietuvio namai, Vilnius, 1999, p. 31. ; P.Dundulienė,
Gyvybės...., p. 42 - 43.
- 77 N.Marcinkevičienė, min. str.,
p. 20.
- 78 Ten pat., p. 21. Pažymėtina,
kad etnografinėje medžiagoje dažnai nenurodoma tokio virsmo
motyvacija, todėl priskyrimas prie atgailaujančių sielų šiuo
atveju sąlyginis, tačiau aptariamai problematikai svarbesnis
pats sielos įsikūnijimo į konkrečius pavidalus momentas.
- 79 Tai rodo ir pati kalba, pvz.:
latvių žodis glabašana reiškia ne tik saugojimas,
apsauga, globa, bet ir laidojimas, rusų chranit
- laikyti saugoti ir choronit -
laidoti // P. Šmits, Latvių.... (žr. vertėjo D.Razausko
komentarus, p. 65);
- 80 K.Korzeniewska, Šermenų ir
laidotuvių tradicijų kaita Punsko ir Seinų krašto
lietuviškuose kaimuose (1920 - 1990) // LK, 1995, Nr. 3, p. 17.
- 81 Senos kaimo moterys ir dabar
laiko švęstus augalus, kad joms mirus įdėtų į karstą ir
kapo duobę kaip apsaugą pomirtiniame pasaulyje. / R.Merkienė,
Augalai XX a. lietuvių pasaulėjautoje: realija simbolių
sistemoje // Senovės baltų kultūra, Vilnius, 1999, p. 198.
- 82 P.Dundulienė, Gyvybės medis
.,
p. 108.
- 83 M.Gimbutienė, Senovinė
simbolika
., p. 59 - 61.
- 84 Pl. žr.: A.Niunkaitė -
Račiūnienė, Pasaulio medžio simbolika žydų ritualiniame mene
// Logos, 2000/21, 133 - 162.
- 85 A.Širmulis, Lietuvių liaudies
akmeniniai memorialiniai paminklai,Vilnius,1993, p. 71, 116;
J.Perkovskis, min. veikl., p.71.
- 86 P.Galaunė, min. veikl., p. 105.
- 87 A.Širmulis, Lietuvių liaudies
memorialiniai paminklai ,Vilnius, 2000, p. 15.
- 88 V.Bagdanavičius MIC, min. str.,
p. 78 - 79.
- 89 A.Millard, Civilizacijos lopšys:
Senovės Artimieji Rytai // Pasaulio religijos
..,p. 65 - 66.;
A.Rogers, Madagaskaras, // Pasaulio religijos
.., p. 155; Larry
J. Zimmerman, Native North America, Duncan Baird Publishers, 1996,
p. 82 - 83;
- 90 P.Galaunė, min. veikl., p. 106.
- 91 J.Grinius, min. veikl., p. 77.
- 92 M.Eliade, Amžinojo sugrįžimo
mitas. Archetipai ir kartotė, Vilnius, 1996, p. 74.
- 93 B.E. Tailor, min. veikl., p. 269.
- 94 A.Vyšniauskaitė, Kryžiaus
ženklas lietuvių papročiuose // LK, 1997, Nr. 5, p. 6 - 9;
B.Buračas, Pasakojimai ir padavimai, Vilnius, 1996, p. 57;
H.Fillipetti, Kaip namai apsigina nuo velnio // LK, 1997, Nr. 1,
p. 63 - 66.
- 95 Žr.: M.Eliade, Šventybė....,
p. 123;
- 96 N.Marcinkevičienė, min. veikl.,
p. 20.
- 97 M.Gimbutienė, Senovinė
simbolika
, p. 99.
- 98 J.Balys, Lietuvių liaudies
pasaulėjauta
.., p. 65 - 69.
- 99 Nevskaja L.G., Pogrebalnyj obriad v
Poliase // Struktura i terminologija: Balto - slavianskije
issledovanija, Moskva, 1980, s. 248 - 250
- 100 B.E.Tailor, min. veikl., p. 269;
U.Becker, Simbolių žodynas,Vilnius, 1995, p. 77.
- 101 M.Gimbutienė, Senovinė
simbolika
, p. 60.
- 102 R.Giedrienė, Senųjų
tikėjimų apraiškos XX a. lietuvių laidojimo papročiuose //
LTSR Aukštųjų mokyklų darbai, Istorija, T. 16, sąs. 2, 1976,
p. 21.
- 103 P.Dundulienė, min. veikl., p.
76.
- 104 Latvių mitologija, ME, t. 2,
Vilnius, 1999, p.191 - 194
- 105 A.Vyšniauskaitė, Lietuvio
namai......., p. 17.
- 106 J.Perkovskis, min. veikl., p. 82
(nuoroda 16)
- 107 Latvių mitologija, ME, t. 2,
1999, Vilnius, p. 190 - 191; H.Conn, Korėja // Pasaulio
religijos.., p. 145.
- 108 Krikščioniškoje tradicijoje
tai šventintos kapinių vietos bei kapo duobės pašventinimo
atitikmuo - nešventoje žemėje laidojami savižudžiai ir
kiti nusidėjėliai, nenusipelnę būti šventos erdvės
teritorijoje.
- 109 Kaip pažymi M.Eliade, tokia
simbolika išsilaikė Vakarų pasaulyje iki naujųjų laikų
išvakarių, jos esminiai bruožai pasireiškia šventyklų
architektonikoje, religiniuose ritualuose. // M.Eliade, Amžinojo
sugrįžimo.., p. 18, 20 ir kt.; MNM, M.,
1997, t. 1, p.396 - 397.
- 110 M.Eliade, Amžinojo sugrįžimo
., p. 17; ME, T. 2, Vilnius, 1999, p.118
- 111 Pl. žr.: R. Gu?non,
Symbolism of the Cross, London, 1975, MHM, M., 1997, t.2., s. 12
-14
- 112 P.Dundulienė, Gyvybės medžio
.,
p. 50; M.Gimbutienė, Senovinė..., p. 94,139; N.Vėlius, Baltų
pasaulėžiūros bruožai, Vilnius, 1983, p. 177 - 178 ir kt.
- 113 M.Gimbutienė, min. veikl., p.
79.
- 114 G.Beresnevičius, Protėvių
kultas.., p. 16.; N.Vėlius, Mitologinė švenčių semantika //
Krantai, 1989, vasaris, p.11.
- 115 K.Čerbulėnas, Kaimo skrynios
Užnemunėje, Kaunas, 1941, p. 37.
- 116 J.Gimbutas, Lietuvos kaimo
trobesių puošmenys, Vilnius, 1999, p. 139 - 140.
- 117 Šią reikšmę turi ir
liturginiame mene vaizduojama Saulė. Pl. Žr.: KIŽ, p. 280; BE,
Vilnius, 1992, p. 299.
- 118 Plačiau apie tai: V.Vike -
Freiberga, Kosmologinė Saulė šis pasaulis, anas pasaulis ir
saulės kelias tarp abiejų. // LK, 1998, Nr. 1, p. 42 - 50;
D.Vaitkevičienė, Saulės sodai // LK, 1997, Nr. 1, p. 27 - 36 ir
kt.
- 119 Pl .žr.: J.Šlekonytė, Akmens
funkcijos tautosakoje // DD, VDU, 1998, 6 (15), p. 183 - 187.
- 120 P.Dundulienė, Gyvybės medis
,
p. 64, 115. Taigi šventi Gyvybės medžiai, pomirtinio gyvenimo
sampratoje figūruojantys kaip sielos kūno ar laikinos
atgailos vieta, atlieka ir kosmologinį - tarpininko tarp
dievybės ir žmogaus vaidmenį, turi galių ne tik išreikšti,
bet ir suteikti didžiausią vertybę - naują gyvybę.
- 121 Pl. žr.: V.Vike - Freiberga,
Kosmologinė Saulė ..,p. 42 - 50; N.Laurinkienė, Ąžuolas -
Perkūno medis // Senovės baltų kultūra, 1999, Vilnius, p. 185.
- 122 R.Brūzgienė, Kantičkinių
giesmių liaudiškumas // LK, 1997, Nr. 5., p. 29.
- 123 Genon R. Simvoly
sviaščiennoj ...., p. 355 - 356.
- 124 KIŽ, p. 166, 200.
- 125 J.Perkovskis, min. veikl., p.
81; J.Baltrušaitis, Kryžiai ir koplytėlės. Kn. Fragmentas:
J.Baltrušaitis. Lietuvių liaudies meno elementai //
Atspindžiai, 1990, p.11; M.Gimbutienė, Senovinė .., p. 40 - 44.
- 126 Pl.žr.: J.Kairiūkštytė -
Jacinienė, Kraičio skrynių dekoravimas // Dailėtyra, Vilnius,
1981, p. 271 - 280; A.Čepaitienė, Paukščio įvaizdis
verpsčių puošyboje // Dangaus ir žemės simboliai, Vilnius,
1995, p.205 - 206.
- 127 A.Čepaitienė, min. str., p.
206.
- 128 Tai savaime suprantama, kadangi
nuo XX a. antros pusės vykdant kolektyvizaciją, melioracijos
darbus, tiesiant kelius daug senųjų kapinių buvo sunaikinta, o
iškėlus kaimus, kitos sunyko pačios. Senuosius sodybų ir
kaimų teritorijų kryžius gyventojai saugojo ir restauravo,
todėl jų, kaip ir šventorių kryžių, išliko daugiau.
- 129 P.Dundulienė, Paukščiai
senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene, Vilnius, 1982, p.43.
- 130 Pažymėtina, kad katalikų
bažnyčia šio modelio reikšmę aiškina panašiai - du
paukščiai ant Gyvybės medžio ar jo šonų yra gerosios
vėlės, besimaitinančios niekad nesibaigiančiais jo vaisiais.
P.Dundulienė (min. str., p. 10) čia mato reikšminę
prieštarą, tačiau reikia atsiminti, kad biblijinis Gyvybės
medis auga būtent dangiškojo Rojaus centre, t.y. tiesiogiai
išreiškia tą pačią Pasaulio Ašies simboliką. Be to, sielos
- paukščio vaizdinys būdingas ir lietuvių nekrokultui.
- 131 M.Gimbutienė, Senovinė..., p.
43;
- 132 Žemaitijoje jie labai reti -
pasitaiko tik gaidžiai krikščioniškoje Kristaus kankinimo
įrankių kompozicijoje.
- 133 N.Vėlius, Senovės... p. 95 -
97.
- 134 G.Beresnevičius, Lietuvių
religija ir mitologija // ME, t. 2, p. 271.
- 135 Pl žr.: M.Gimbutienė, Senoji
Europa, Vilnius, 1996; V.Vyčinas, Didžiosios Deivės epocha,
Vilnius, 1994; V.Vyčinas, Senosios Europos deivės, Kaunas, 1999.
- 136 U.Becker, Simbolių žodynas,
Vilnius, 1995, p. 188 - 189; MHM, t 2., 1997, p.346 - 348.
- 137 N.Marcinkevičienė, min. str.,
p. 20
- 138 M.Gimbutienė, Senovinė
..,p.
43.
- 139 J.Perkovskis, min. veikl., p.
36.
- 140 I.Jablonskis, Žemaičių
pastatų apdaila // LK , 1991, Nr. 5, p. 28; J.Perkovskis, min
veikl., p. 35
- 141 Toporov V. N , Petuch, МNМ,
Т.2, M., 1997, s. 310.
- 142 P.Dundulienė, min veikl., p.
43.
- 143 C.Levi - Strauss, Laukinis
mąstymas, Baltos lankos, 1997, p.232. Ši samprata tinka ir
sielų - bičių traktuotės atveju: šie gyvūnai taip pat gyvena
namuose (aviliuose), sudaro bendrą organizuotos veiklos šeimą -
spiečių su motinėle kaip šeimos centru.
- 144 K.Čerbulėnas, Liaudies
memorialinių paminklų kilmė ir jų architektūrinė - meninė
charakteristika // LTSR architektūros klausimai, T.3, Vilnius,
1966, p.120.
- 145 P.Dundulienė, Paukščiai
....p. 43.
- 146 B.Buračas, Pasakojimai....,
p.73.
- 147 N.Marcinkevičienė, min. str.,
p. 19;
- 148 Apie tokius kryžius, kaip retus
atvejus užsimena XX a. p. pusėje rašęs J.Perkovskis
- 149 Nors viduramžių tapyboje
(negrupuotoje kompozicijoje) aiškinamas kaip šv. Petro
išsižadėjimo simbolis // KIŽ, p.163;. Ferguson, min. veikl.,
p. 14;
- 150 Turimas omeny daugelyje
kultūrų populiarus religinis gaidžių aukojimas ir šio ritualo
liekanų vaidmuo XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvių kaimo
kultūroje (pvz., Vėlinių apeiginiai valgiai ir kt.).
