JOLANTA ZABULYTĖ

 

XIX - XX A. VID. MEDINIŲ IR GELEŽINIŲ KRYŽIŲ BRUOŽAI:

PASAULĖŽIŪRINIS ASPEKTAS

Jolanta Zabulytė. El. paštas: jolaz@takas.lt

 

TURINYS

• TRADICIJOS SAMPRATA IR JOS SKLAIDA
• KRYŽDIRBYSTĖS TRADICIJA: FUNKCIJA
• KRYŽDIRBYSTĖS TRADICIJOS TURINYS IR PAGRINDINĖS FORMOS
• LIETUVOS KRYŽDIRBYSTĖS TRADICIJOS RAIDA (XIX - XX . vid.)
• *NEKROKULTO LIEKANŲ ĮTAKA PAMINKLŲ FORMOS IR DEKORO TRAKTUOTEI:
• *MEDŽIO, AUGALO VAIZDINIAI PASAULĖŽIŪROJE:
  • Natūralus pomirtinis virtimas medžiu, augalu;
  • Gyvybės medžio mitologema pomirtinio gyvenimo sampratoje;
  • Atgailaujančios sielos;
  • Medžiai, augalai laidotuvių apeigose.
• *KRYŽIŲ IR POMIRTINIO GYVENIMO VAIZDINIŲ RYŠYS:
  • Antkapinio paminklo kaip sielos „namų“ samprata;
  • Antkapinis kryžius - medžio, gėlės analogas;
  • Kryžius - Gyvybės medis.
• PAUKŠČIAI MEDINIŲ KRYŽIŲ DEKORE: FORMA, REIKŠMĖS INTERPRETACIJOS
• Nuorodos, literatūra

* Pastaba: žvaigždute pažymėtos turinio dalys publikuotos žurnale „Logos“ / 2002 nr. 28 - 29 - 30

2001m. lietuvių kryždirbystė UNESCO pripažinta Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. Tačiau ši liaudies meno sritis moksliškai tyrinėta labai fragmentiškai, - nėra išsamaus formų visumos bei istorinės raidos vaizdo. Vienas iš iki šiol netyrinėtų aspektų - pasaulėžiūros įtakos memorialinių paminklų architektonikai bei ornamentikai klausimas. Į šios problematikos sferą įeina labai svarbūs paminklų savitumą nulėmę kontekstiniai bei tiesioginiai veiksniai: pomirtinio gyvenimo sampratos, įvairių tradicinių papročių, religinių ritualų ir kt. reiškinių sklaida archainės bei krikščioniškosios tradicijų kontekste.

Kadangi XIX - XX a. vid. paminklams būdingas religinis sinkretizmas, jų formų savitumo priežastis tenka aiškinti remiantis dviejų pagrindinių veiksnių įtaka: 1) vidiniu, t.y. archainės tradicijos tiesioginio bei pasąmoninio tęstinumo (formos, semantikos perimamumo aspektas) ir 2) išoriniu, t.y. katalikų religinio meno, įvežtinių dirbinių įtakų ir jų vietinių interpretacijų analize.

Pirmąjį faktorių tyrinėjo G.K.Jungas, ko pasekoje religijotyroje atsirado ir išpopuliarėjo „archetipo“ sąvoka, reiškianti kolektyvinėje pasąmonėje glūdinčius žmogui įgimtus pirmapradžius simbolius, turinčius įtakos susidarančioms pasaulėžiūros struktūroms [1]. XIX - XX a. vid. laikotarpiu kaimo žmonių pasaulėžiūroje užfiksuotos baltų nekrokulto liekanos įpareigoja išanalizuoti tam tikrų archetipų reikšmės, galinčias padėti atskleisti memorialinių paminklų specifinių formų bei dekoro elementų panaudojimo bei populiarumo priežastis.

Kryždirbystės objektai priklauso krikščioniškosios religijos sferai, todėl neabejotinai svarbūs ir katalikų ikonografijos, liturgijos bei apeigų vaidmens, bažnytinės dailės interpretacijos klausimai.

Remiantis komparatyvistinės metodologijos principais studijoje sprendžiami šie klausimai:

• TRADICIJOS SAMPRATA IR JOS SKLAIDA
• KRYŽDIRBYSTĖS TRADICIJA: FUNKCIJA
• KRYŽDIRBYSTĖS TRADICIJOS TURINYS IR PAGRINDINĖS FORMOS
• LIETUVOS KRYŽDIRBYSTĖS TRADICIJOS RAIDA (XIX - XX . vid.)
• *NEKROKULTO LIEKANŲ ĮTAKA PAMINKLŲ FORMOS IR DEKORO TRAKTUOTEI:
• *MEDŽIO, AUGALO VAIZDINIAI PASAULĖŽIŪROJE:
  • Natūralus pomirtinis virtimas medžiu, augalu;
  • Gyvybės medžio mitologema pomirtinio gyvenimo sampratoje;
  • Atgailaujančios sielos;
  • Medžiai, augalai laidotuvių apeigose.
• *KRYŽIŲ IR POMIRTINIO GYVENIMO VAIZDINIŲ RYŠYS:
  • Antkapinio paminklo kaip sielos „namų“ samprata;
  • Antkapinis kryžius - medžio, gėlės analogas;
  • Kryžius - Gyvybės medis.
• PAUKŠČIAI MEDINIŲ KRYŽIŲ DEKORE: FORMA, REIKŠMĖS INTERPRETACIJOS

Liaudies paminklų klausimams skirtoje XX a. pradžios ir vėlesnėje literatūroje retai konkretizuojamas aptariamasis paminklų tipas - dauguma autorių kryžiaus terminą taiko ir stogastulpiams, koplytstulpiams, į šią sąvoką įtraukiant ir koplytėles ant žemės bei kabinamas medžiuose. Beje, visus stulpinius paminklus kryžiais vadina ir tradicijos kūrėjai kaimų gyventojai. Stogastulpių ir koplytstulpių terminai atsirado tik XX a. pradžioje tipologizuojant pagal architektonikos ypatumus, o šiandien dar naujas kryždirbystės terminas neturi apibrėžtumo. Dažnai vartojamas kryžių terminas kelia tam tikrą reikšminę sumaištį, kadangi paminklų kilmė ir formos skirtingos. Istorinė tradicijos analizė reikalauja tikslumo, tačiau esanti faktologinė medžiaga įgalina taikyti kryžiaus terminą tik tais atvejais, kai konkretizuojamas paminklų tipas, t.y. kai kalbama tik apie lotyniško kryžiaus formos paminklus. Šioje studijoje kryždirbystės terminas taikomas visų tipų paminklų apibūdinimui.

NUORODOS, NAUDOTA LITERATŪRA