VIRTUALI PARODA

„LIETUVIŲ LIAUDIES MEMORIALINIAI PAMINKLAI“. I dalis 

XIX a. lietuvių liaudies akmeniniai memorialiniai paminklai: AUKŠTAITIJA

A. Širmulis: „Prielaidos lietuvių liaudies memorialinių paminklų bei jų skulptūrinės puošybos ištakoms nustatyti“

Nuotraukos iš Alfredo Širmulio knygos „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis, akmuo, geležis“. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999. Tekstas parengtas pagal tą patį leidinį. Dėkojame prof. A. Širmuliui už suteiktą galimybę virtualioje parodoje naudoti leidinio nuotraukas 

Pav. 1. Antkapiniai stulpai su ornamentuotais kryželiais. XIX a. antroji pusė. Granitas, geležis. Utenos rajono Stulgių kapinės

Pav. 2. Antkapinis stulpas su ornamentuotu kryželiu. XIX a. antra pusė. Granitas, geležis. Utenos rajono Balbieriškių kapinės

Pav. 3. Antkapinis stulpas su kryželiu. 1884 m. Granitas, metalas. Anykščių rajono Svėdasų kapinės

 Pav. 4. Stogastulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūra. XIX a. pabaiga. Granitas, geležis, medis. Eišiškės

Akmeniniai memorialiniai paminklai Lietuvoje sparčiau ėmė plisti XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Iš pradžių antkapiniams paminklams naudoti tik išraiškingesnių formų lauko rieduliai, į kuriuos buvo įtvirtinami geležiniai kalvio darbo kryžiai. Vėliau akmentašiai pradeda kurti netaisyklingo stačiakampio formos antkapines akmenines plokštes, kurių paviršiuje iškaldavo memorialinius užrašus. Nuo pat akmeninių memorialinių paminklų populiarėjimo pradžios išryškėjo saviti atskiriems regionams būdingi bruožai.    
XIX a. Aukštaitijoje populiariausi akmeniniai memorialiniai paminklai – monolitiniai keturkampiai granitiniai stulpai, kurių viršūnėjė įtvirtintas metalinis kryželis. Žiūrėkite paveiksliukus: 1, 2, 3.  
Tik Aukštaitijoje pasitaiko ir stogastulpių, kurių viršūnė užbaigta medine šventojo skulptūra ir geležiniu stogeliu. Žiūrėkite paveiksliuką 4.

II dalis   III dalis   IV dalis   V dalis    VI dalis   
VII dalis   VIII dalis   IX dalis   X dalis   XI dalis