VIRTUALI PARODA „LIETUVIŲ LIAUDIES MEMORIALINIAI PAMINKLAI“. VIII dalis  XX a. lietuvių liaudies akmeniniai memorialiniai paminklai A. Širmulis: „Prielaidos lietuvių liaudies memorialinių paminklų bei jų skulptūrinės puošybos ištakoms nustatyti“ Nuotraukos iš Alfredo Širmulio knygos „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis, akmuo, geležis“. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999. Tekstas parengtas pagal tą patį leidinį. Dėkojame prof. A. Širmuliui už suteiktą galimybę virtualioje parodoje naudoti leidinio nuotraukas
XIX a. pab. - XX a. pr. labiausiai paplitusi liaudies meistrų darbo memorialinio paminklo forma – kryžius. Paveiksliuke: XIX ir XX a. sandūroje populiarūs antkapiniai kryžiai. Granitas. Panevėžio rajono Krekenavos kapinės	XIX a. pabaigoje  - XX a. pradžioje Lietuvoje ėmė plisti nupjauto medžio su nukapotomis šakomis ir šaknimis formos akmeniniai antkapiniai paminklai. Tai plintančio romantizmo įtakotas reiškinys.  Paveiksliuke Narbutų antkapinis paminklas. XX a. pirmoji pusė. Granitas. Telšių rajono Eigirdžių kaimo kapinės	Akmeniniai koplytstulpiai ar stogastulpiai XX a. pirmoje pusėje nebekuriami. Išimtis - koplytstulpis Radžio sodyboje, Pievėnų kaime Mažeikių rajone. 1901 m. Granitas, stiklas, geležis.
XIX - XX a. sandūroje Žemaitijos  paminklams  būdinga įvairaus dydžio ir konfigūracijos nišos šventųjų statulėlėms įstatyti. Paveiksliuke Rasinskių antkapinis paminklas. 1914 m. Granitas. Kelmės rajono Stulgių kaimo kapinės  XIX - XX a. sandūroje Rytų Aukštaitijos paminklams būdingi reljefiškai iškalti simboliniai ženklai: pusmėnuliai, žvaigždės, širdys. Paveiksliuke Miklašių antkapinis paminklas. 1910 m. Granitas. Ignalinos rajono Vaišniūnų kaimo kapinės
SOVIETMETIS
Pav. 1. J. Vasilevičius. M. Vaitiekūnaitės-Kučinskienės antkapinis paminklas. 1971 m. Granitas. Vilnius, Saltoniškių kapinės	Pav. 2. P. Tirius (archit. R. Sobeckis, skulpt. D. Čepas). Zenonos Tirienės antkapinis paminklas. 1988 m. Granitas, geležis. Kėdainių rajono Piklionių kapinės	Pav. 3. K. Borutos antkapinis paminklas. 1969 m. Granitas. Vilnius, Rasų kapinės
Sovietmečiu Lietuvoje gyventojų buitinio aptarnavimo ministerija organizavo srecialias tarnybas, kurios gyventojus aprūpindavo akmeniniais paminklais, kapų tvorelėmis ir t.t. 1965 - 1980 m. buvo parengti tipinių projektų 4 albumai su rekomendacijomis kapų sutvarkymui. Tipiniai projektai buvo sukurti neatsižvelgiant į amžių bėgyje susiklosčiusią nacionalinę antkapinių paminklų formą. Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate darytas antkapinis paminklas – dažniausiai menkai apdirbtas granitinis riedulys arba nupjauta jo dalis, pastatyta ant neaukšto postamento. Fasadinėje akmeninės plokštės dalyje, ant nušlifuotos plokštumos, dažniausiai iškalami memorialiniai užrašai. Šalia jų dažnai pasitaiko įmontuoti mirusiųjų portretai, daryti fotokeramikos technika, arba iš bronzos nulieti skulptorių profesionalų darbo reljefiniai portretai. Plokšti akmeniniai blokai išsirikiavo ilgomis eilėmis, kurios kapinių teritoriją dalija į savotiškus koridorius. Bendras kapinių vaizdas tapo niūrus, perkrautas. Palyginus su senaisiais, stulpinės konstrukcijos paminklais, kurie būdavo atskiros kapavietės dominante, šiuolaikiniai antkapiai atrodo sunkūs, griozdiški. Lietuvos kapinės prarado per amžius susiklosčiusį, nacionalinį pobūdį. Viena iš priežasčių – minėtuose kombinatuose dirbę liaudies meistrai negalėjo atsiskleisti. Tradiciniai elementai, pvz.: stulpinių paminklų forma, naudojami tik skulptorių profesioalų darbuose. Žiūrėkite paveiksliukus: 1, 2, 3.
	PO  NEPRIKLAUSOMYBĖS
Pav. 4. A. Characieriaus antkapinis koplytstulpis. XX a. antroji pusė. Granitas, bronza. Vilnius, Saltoniškių kapinės	Pav. 5. Paliulių-Gudmonų antkapinis paminklas. 1993 m. Granitas. Kelmės kapinaitės	Pav. 6. A. Žemaitytės antkapinis paminklas. 1982 m. Granitas, metalas. Šilutės raj., Švėkšnos kapinės
Pav. 7. D. Čepas.  D. Maciulevičiaus antkapinis paminklas. 1988 m. Granitas, metalas. Vilnius, Rokantiškių kapinės Pav. 8. Paulauskų antkapinis paminklas. 1983 m. Granitas, bronza. Mažeikių rajono Grūstės kapinės Po Nepriklausomybės vėl ėmė atgimti lietuvių liaudies memorialinių paminklų kūrybos meninės tradicijos. Žiūrėkite paveiksliukus: 4, 5, 6, 7, 8.
I dalis  II dalis   III dalis   IV dalis   V dalis  VI dalis   VII dalis   IX dalis   X dalis   XI dalis